Atsargos pulkininkas apie tai, kas padeda Rusijai ir trukdo Vakarams: „Tai mums gali pakenkti“

Apie tai, kokia yra Rusijos strategija, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Rytų Europos studijų centro direktorius Linas Kojala ir atsargos pulkininkas Vaidotas Malinionis.

Ar Rusijai apsimoka kovoti su NATO valstybėmis?

L. Kojala: NATO esminis tikslas yra atgrasymas. Atgrasymas turi būti kredibilus, kitaip tariant, priešas turi suvokti, kad NATO valstybės turi pakankamus pajėgumus efektyviai gintis nuo pirmojo centimetro.

Nes Rusijos veikimo logika, kurią buvo galima pastebėti ir sovietmečiu, yra tokia, kurioje ieškoma silpnumo vietų. Ir jei užčiuopiama, kad priešas gali būti silpnas, nepasirengęs, tada tai gali kelti provokacijas ir sudaryti problemų, kalbant apie NATO rytinį sparną.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Belgijos kariuomenės vadas įspėja Baltijos šalis: „Europa turi skubiai pasirengti“

Putinas vėl grasina: dėl paramos Ukrainai ragina „imtis griežto atsako“

Karas Ukrainoje. Atskleidė ukrainiečių pabėgimo nuo mobilizacijos schemą: išnaudoja neįgaliuosius

Vokietijos gynybos ministras akcentuoja, kad šaltojo karo metais fronto linija ėjo tiesiai Berlynu. Nes ten buvo NATO pajėgos, kurios siuntė labai aiškų signalą Sovietų Sąjungai, kad bet koks bandymas pulti Vakarų Vokietiją sulauks deramo atsako.

Dabar tokį patį signalą reikia siųsti čia – į NATO rytinį flangą, Baltijos šalis. Kitaip rizika, kad Kremlius tai suvoks kaip silpnumą ir bandys provokuoti dabar ar šiek tiek vėliau, natūraliai išaugs.

Kodėl Rusija nebando atkovoti buvusių Sovietų Sąjungos šalių, kurios nepriklauso NATO?

L. Kojala: Tai yra saliami taktika, kai pjaustai po truputėlį dešrą ir galiausiai jos nebelieka. Tai gali būti įvairios provokacijos. Diskutuokime apie įvairius agresijos scenarijus: mes matome, kad NATO šalių kritinė infrastruktūra yra pažeidžiama, ir jau ne vieną sykį tai yra nutikę. Ar tai yra NATO 5-ojo straipsnio klausimas? Vyksta atvirta diskusija.

NATO jau yra pasakę, kad didelio masto kibernetinės atakos galėtų reikšti 5-ojo straipsnio aktyvavimą. Kitaip tariant, grėsmių spektras yra įvairialypis, ne vien tiesioginis karinės invazijos scenarijus, bet ir daugybė kitų, kuriuose gali būti hibridinis elementas.

Jis gali labai stipriai išbalansuoti, ypač pažeidžiamesnes NATO valstybes, kurios neturi pakankamai pajėgų vienos pačios užtikrinti savo saugumą.

Gal pagrindinė priežastis yra, kad Putinas mato, jog NATO stengiasi išvengti konflikto, dėl to ir gali taikyti į Baltijos valstybes?

V. Malinionis: Teorija sako, kad karas tai yra galimybių ieškojimas. Matome Rusiją, kuri mobilizavosi karui, o kai tokia valstybė mobilizuojasi pilnai karui, ji nebeturi kelio atgal. Net jei Putinas norėtų ir sutiktų suvynioti viską atgal į 2022 m. vasario 23 d., jis jau to negalės padaryti, nes tai yra viena kryptis – jie pralaimi arba mes pralaimime.

O prioritetų, ką jie pirmiau puls, mes nežinome. Bet, kad jie pasinaudos mūsų nepasiruošimu, tai tikrai. Čia reikia žiūrėti rimtai. Tokio suvokimo, kad Rusija nebeturi kitokio pasirinkimo, jie nesupranta iki galo.

Tai yra grėsminga, todėl, kad Rusija kaip diktatūra labai greitai priima sprendimus, o Vakarai kaip demokratijos, nors ir turėdami žymiai didesnį potencialą gynybai, yra labai lėti sprendimų priėmėjai ir tai mums gali pakenkti.

Visą pokalbį išgirskite aukščiau esančiame vaizdo įraše.