Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diplomatas Albinas Januška pritarė, kad sankcijos savo tikslų nepasiekė.
Pone Albinai, kaip jums atrodo, ar Europos Sąjunga pati suvokia, kad, nors ji ir paskelbė sankcijas, verslas daro taip, kaip jam patogu? Ką tai rodo?
Aš sutinku, kad iš dalies sankcijos veikia, bet jos nepasiekia tų tikslų, kurių buvo tikėtasi. Tai – iš esmės sustabdyti karo priemonių gamybą, bet to padaryti nepavyko, nes Rusijos karo pramonė dabar kaip tik persiorientavo ir dirba, gamina dieną naktį. Aš neatsimenu tiksliai, bet ji gamina apie 10 raketų per mėnesį ar savaitę, todėl tų raketų, kurios galės šaudyti Ukrainą, vis tiek bus. Tai yra faktas. Aišku, bet apribojome specialių, išmanių technologijų patekimą į Rusiją. Tai veikia, bet pati karo pramonė nesustoja, ji toliau gamina ir gamins.
Kitas sankcijų tikslas – sukelti nepasitenkinimą visuomenėje, kuri galėtų sukilti ir nuversti Putiną. Tokia buvo logika, bet šiandien esminio gyvenimo pakitimo, bent pagrindiniuose miestuose, nesimato, nes visa prekyba, importas per įvairias šalis ir toliau vyksta. Pavyzdžiu, Armėnija šiandien yra didžiausia „Iphone“ eksportuotoja į Rusiją ir nieko su tuo negalima padaryti.
Tos sankcijos, kurios priimtos, iš dalies nesuveikė, todėl reikia sankcionuoti trečias šalis, žiūrėti, kaip tą galima padaryti, kas iš to, bet, aišku, čia mes turime galvoti, kaip sankcionuoti Indiją ar Turkiją ir čia prasideda politinės problemos, nes įvesti Europos Sąjungos sankcijas reikia vieningos politikos, bet čia yra Vengrija, todėl susitarti nepavyks.
Politika yra tokia, kad mes esame vieningi, kai mums reikia pasigirti, bet, kai reikia įgyvendinti tam tikras skaudžias sankcijas, nepavyks. Dar yra įvairių nesankcionuotų sričių kaip „Rosatom“, kai kurie bankai. Ir net nekalbu apie tai, kaip vyksta prekyba. Europos Komisijai dar yra daug ką daryti.
Ar tai reiškia, kad sankcijos yra tik skambios politinės deklaracijos?
Aš sutinku, kad sankcijos veikia, Rusijos biudžetas turi problemų, bet, kai mes sakėme, kad jų veikimas bus ilgalaikis ir ne iš karto (ir tai vis dar tiesa), pasirodo, jog metai nėra ilgalaikis terminas. Tai reiškia, kad mes dar kažkiek turėsime laukti, kol jos suveiks, bet taip pat matome, kad Rusijos ekonomika apeidama sankcijas susitvarkė.
O galima kalbėti apie verslo moralę ir supratingumą, ar reikia atskirti verslą ir pinigus bei supratingumą ir moralę?
Jei yra pažeidinėjamos sankcijos, jei yra sankcionuotos prekės ir verslas veža sankcionuotas prekes, tai čia yra nusikaltimas ir prokuratūra turi persekioti, bet yra nesankcionuotų prekių ir šitos problemos jau nėra kaip išspręsti.
Apeliuoti į moralę yra sudėtinga, reikia suprasti, kad, kaip suprantu statistiką, iš tų Vakarų demokratijos tūkstančių įmonių, kurios dirbo Rusijoje, tai tik 9–10 proc. yra išėjusios iš Rusijos. Kitos vis tiek tenai lieka. Tai čia yra paveikslas, kas šiuo metu vyksta su sankcijomis ir morale, dėl to abejoju, ar apeliavimas į moralę padės.
Daugiau sužinokite laidoje, esančioje straipsnio pradžioje.
