Patys politikai juokiasi – visuomenės apklausos tokios skirtingos, kad dalis jų jau apskritai nei pasitiki, nei žvalgosi į jas.
Į Seimą ketvirtadienį atvykusiam profesoriui Vytautui Landsbergiui plenarinių posėdžių salės durys užsitrenkė prieš pat nosį: „Nu ir cirkai. Gerai, einu namo. Kas čia per cirkai.“
Profesorius į salę pateko, bet cirkai Seime, o kartu ir politiniame gyvenime, panašu, kad liko.
„Reitingai, kaip ir feisbukas, yra didžiausias pasaulyje saviapgaulės mechanizmas“, – sako Seimo narys Andrius Mazuronis.
„Man tai neaktualu“, – kalba krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
„Žmonės turi savo galva vadovautis, o ne reitingais, kuriuos sudaro neaišku kas“, – tvirtina Seimo narys Algirdas Sysas.
„Dievu, Tėvyne, šeima. Tai yra svarbiausia, kuo reikėtų pasitikėti“, – tikina „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis.
Taip politikai kalba apie naujausius paviešintus reitingus. „Delfi“ užsakymu, „Spinter“ reitingai paskelbė, kad partijų populiarumo lenktynėse pirmi yra valdantieji konservatoriai. Jų populiarumas net paaugo per pastarąjį mėnesį. O už jų esančių demokratų „Vardan Lietuvos“ ir socialdemokratų procentai aptrupėjo:
„Ar balsuotumėte už šitus valdančiuosius, konservatorius ir liberalus? — Ne. Nebalsuočiau.“
„Nieko blogo jie nedaro, tiesiog neprijaučiu aš jiems ir viskas.“
„Viskas yra pilka pasaulyje, negali jie visiems įtikti. Biškį man įtiko jų sprendimai, biškį ne. Pažiūrėsiu, ką jie žada kitiems metams.“
„Jie neišpildė tų pažadų, susiklostė ir nepalankios aplinkybės sukrito daug į vietą ir sunku buvo pažadus rinkėjus išpildyti, bet ir sunkiai jiems sekasi tvarkytis su esama situacija.“
„Nesidomiu gal, tiesą pasakius, galbūt nesidomiu jų veiklom ir pažadais.“
Apklausa rodo, kad nepaisant konservatorių populiarumo, Vyriausybės darbą teigiamai vertinančių mažėja. Liepą tokių buvo beveik 32 procentai, o rugpjūtį 28. Kita vertus, Šimonytė esą ir toliau yra tinkamiausia premjero postui. Bet anksčiau atlikta „Baltijos tyrimų“ apklausa parodė, kad ji yra tik 14-a pagal populiarumą.
„Galbūt metodika visiškai prasta arba apklausos, kurias daro elektroniniu būdu, greičiausia, ten gali sureaguoti tik tam tikras segmentas. Kitaip paaiškinti aš negaliu tokių skirtumų“, – sako A. Sysas.
Panašiai ir su Krašto apsaugos ministru Anušausku. Vienose apklausose jis vienas lyderių, kitur tik apie vidurį.
„Tegul mokslininkai aiškinasi, bet mažesni reitingai yra žymiai geriau. Mažiau trukdo darbui ir ačiū Dievui, kad jie yra tokie“, – tikina A. Anušauskas.
„Ironizuojant, mes negalime abejoti sociologinėmis apklausomis tuomet, kai jos tau nėra labiau palankios ir džiaugtis, kada jos palankios“, – teigia S. Skvernelis.
Politologas Bernaras Ivanovas įsitikinęs, kad visuomenės apklausomis gali būti manipuliuojama, norint išaukštinti konkrečius politikus ar partijas.
„Šiaip manau kai kurios agentūros jau kurį laiką aukoja savo reputacijos likučius vardan politinio tikslingumo. Kas, žinoma, sako ne tiek apie pačią valdžią, kaip apie tuos, kas tuos reitingus skaičiuoja“, – komentuoja B. Ivanovas.
„Nuo tų laikų, kai reitingai turbūt valstiečių ir žaliųjų sąjungai rodė 6 procentus, o per rinkimus jie gavo vos ne 50 proc. viso Seimo mandatų, 60 su virš, tai aš nuo tų laikų į reitingus ir sociologines kampanijas, kurios tuos reitingus atlikinėja, žiūriu, kaip čia švelniau pasakius, per labai didelę skepsio dozę, o jeigu pasakyti visiškai atvirai, tai netikiu absoliučiai“, – sako A. Mazuronis.
Prieš rinkimus apklausos rodė ir kad į Seimą nepateks Laisvės partija. Bet pateko, surinkusi 9 procentus balsų.
„Lietuvoje seniausiai apklausos yra politinių manipuliacijų dalis, čia negalima imti už gryną pinigą nė vienos agentūros rezultatų“, – tvirtina B. Ivanovas.
Rinkimai į Seimą vyks po 2 metų – 2024-ųjų rudenį.