Pokalbis su A. Širinskiene ir Seimo nariu E. Gentvilu – naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“.
Gabrielius Landsbergis minėjo, kad vis tiek nenorėtų uždaryti nepartiniams žmonėms kelio į politiką. Jūsų požiūriu, kaip apskritai visos politinės partijos reaguos į naujus žmones?
A. Širinskienė: Be abejo, tu pakviesdamas bet kokį žmogų, net tą, kurį kvieti į savo padėjėjus, negali būti 100 procentų tikras, ar jis neturi kažkokių skeletų spintoje. Bet tam tikras žmogaus pažinimas turi būti.
Kyla klausimas, kokiais principais partijos atsirenka žmones. To paties Kristijono atveju – kodėl jis buvo pakviestas, kada partijoje yra tiek senbuvių? Kada pasižiūri į jo reitingavimą, tai jis nebuvo tas, kuris davė rinkimams labai daug balsų. Tai gali sakyti, kad jį kvietė kaip žvaigždę, bet ar tai buvo naudinga žvaigždė? Greičiausiai nelabai.
Aš manau, kad jie patys savo viduje užsiduoda klausimus, kaip mes pasikvietėme. Kiekvienai partijai taip gali atsitikti, ypač tai, kuri yra linkusi pasiimti naujus žmones, kurie nėra partijos nariai. Tai be abejo, nuo tokių dalykų niekas nėra apsaugotas, galbūt gali pažinti kažkokias kitas žmogaus savybes, bet jeigu vyksta tokie prievartos santykiai su vaikais, tai įprastai yra labai intymiai slepiama ir atspėti nebegali.
Ponia Širinskiene, užduosiu šiek tiek provokuojantį klausimą – jūs šiek tiek džiaugiatės, kad konservatoriai paslydo?
A. Širinskienė: Aš tikrai nesidžiaugiu. Yra daug kitų vietų, kur jie paslysta ir galima džiaugtis, nes čia, manau, yra suvokimas, kad vis dėlto, mes turime ne tik Kristijoną, ne tik partiją, bet ir tas aukas, kurios yra kitoje ekrano pusėje, kurių tėvai gali klausyti mūsų svarstymus. Mes nežinome, gal tie vaikai jau yra suaugę, pilnamečiai ir taip pat girdi.
Visą laiką yra prisiminimas, kad tai nėra ta problema, kuri gali tau, kaip oponentui, sukelti labai didelį džiaugsmą. Nėra iš ko džiaugtis. Jeigu tokie nusikaltimai tikrai vyksta – nesakau, kad čia buvo, teisėsauga tai ištirs, mes tik turime pareikštus įtarimus – tai negali niekam kelti jokio džiaugsmo. Turėtum būti visiškas beprotis, sakydamas, kad yra smagu.
Kas jus labiausiai sunervino ar šokiravo, nepaisant pačių įtarimų? Aš ypač atkreipiau dėmesį į tai, kaip sunku patikėti pono Bartoševičiaus teiginiais, kad jis ilgą laiką norėjo trauktis, bet staiga Čilėje apsisprendė ir nieko nežinojo apie tyrimą.
A. Širinskienė: Tas išsisukinėjimas iš tiesų skamba tragikomiškai, nes sunku labai patikėti, kad praregėjimas įvyko konferencijoje ir staiga vidury nakties iš niekur nieko yra rašomi pareiškimai VRK.
Tai rodo, kad vyko tam tikras išsisukinėjimas, nes įtikinti visus, kad yra toks sutapimas – neįmanoma. Kad pasiklausei apie biopramonę ir pasaulio ateitį, ir staiga sugalvojai, kad nebūsiu Seimo narys, kai tuo tarpu buvai suplanavęs kitą komandiruotę į Indiją. Vadinasi, savo gyvenimą dėliojaisi ir žinojai, ką veiksi.
Aš tik galiu spėlioti, bet, matyt, prokuratūroje pradėjus rengti raštus į Seimą, daugiau žmonių susipažino su tais raštais, ikiteisminis tyrimas pasklido platesniam žmonių ratui ir galėjo įvykti kažkoks informacijos nutekėjimas. Seimo narys galėjo būti įspėtas apie tai, kas jį ištiks. Mano akimis, buvo labai nuosekliai pabandyta užbėgti už akių, bandyta atsistatydinti, galbūt tikintis, kad jeigu spėsiu pasitraukti, tai nebus ir prokurorų pranešimo, o atitinkamai nebus ir išviešėjimo.
Pone Gentvilai, o jums taip pat pasirodė truputį keista, kad nieko nežinau apie tyrimą, bet staiga traukiuosi, nes ilgą laiką galvojau?
E. Gentvilas: Aš netikiu, kad nežinojo. Klausimas, kaip sužinojo. Teoriškai gali būti, kad Seimo narys gavo kvietimą į apklausą, žmogus suprato apie ką šita apklausa ir Čilėje apsisprendė. Čilė gal magiška vieta, išsiųskite mus su Agne, gal mes irgi parašysime pareiškimus ir nebekvaršinsim niekam galvų. Tai aš netikiu.
O kai žmogus dar pasako: „vargiai atsimenu tokius atvejus“, tai atleiskite... Netikrumo jausmą aš turiu. Kita vertus, neatmetu galimybės, nieko nekaltindamas ir neteisindamas, kad nėra taip baisu, kaip yra pateikta. Viską išaiškins teisėsauga, kuria aš pasitikiu ir linkiu jiems sėkmės ne tik šitoje byloje, bet apskritai sukurti tokius precedentus, kad spręstume problemas sistemiškai, pedofilijos, vaikų saugumo atžvilgiu.
Visą pokalbį žiūrėkite straipsnio pradžioje.