Ypač vėjuotas, audringas ir daugiausia nuostolių atnešęs buvo pernai metų birželis. Draudimo bendrovės duomenimis, dėl dažnų krušų, smarkių vėjų ir liūčių buvo užfiksuota daugiau nei 1000 pranešimų apie padarytą žalą, kai užpernai jų gauta daugiau kaip 350.
Už gamtos stichijų pernai sugadintą įmonių ir gyventojų turtą, ūkininkų pasėlius bei transporto priemones draudimo kompanija išmokėjo apie 1,3 mln. eurų žalų, kai užpernai jų buvo perpus mažiau.
„Jeigu kalbam apie didžiausius įvykius, didžiausius nuostolius, tai mes turėjome grūdų sandėlį, kuriam buvo nukeltas stogas ir stogo atstatymas kainavo klientui virš 50 tūkstančių“, – sako „Bta“ atstovas Marek Ernest Goliančik.
Pernai gamta ledukų dušu maudė įmonių turtą – dėl krušos sudaužytų 70 stoglangių, draudikai turėjo atlyginti daugiau nei 24 tūkstančių eurų žalą. Gamta ypač negailėjo Kauno regiono automobilių savininkų, iš kurių buvo gauta daugiausia pranešimų dėl ledukų krušos apgadintų transporto priemonių.
Pernai audrų metu nukentėjo ypač daug automobilių – 3 kartus daugiau nei užpernai. Didžiausia gyventojų žala, kuomet dėl liūties buvo apsemtas rūsys ir apgadinti buities prietaisai bei baldai, siekė daugiau nei 14 tūkstančių eurų.
„Turėjom ir gyventojų turtą apgadintą dėl liūties. Jam buvo aplietas turtas esantis rūsyje ir pirmam aukšte ir mes dėl to išmokėjom virš 14 tūkstančių eurų“, – pasakoja M. Ernest Goliančik.
Pasak draudikų, susidomėjimas būsto draudimu pernai išaugo apie 10-15 procentų. Tam įtakos turėjo karantinas, kuomet žmonės dirbdami iš namų kitaip pradėjo vertinti savo turtą. Tačiau, anot draudimo atstovų, palyginus su Vakarų šalimis lietuviai turėtų labiau susirūpinti savo turtu, ypač šiltėjant klimatui ir dėl to daugėjant stichinių nelaimių.
„Pamirštame, kad mūsų namai, butai, pastatai yra daug vertingesnis turtas ir jo sugadinimas, iš tikrųjų, gali sukelti didelių nepatogumų. Dar automobilis kaip automobilis. Automobilį dar gali išsinuomoti, gali su taksi nuvažiuoti, autobusu, tačiau, jeigu yra prarandama galimybė patogiai ir ramiai gyventi, tai čia jau yra sakyčiau tragedija žmogui“, – teigia „Lietuvos draudimas“ atstovas Mantas Norkus.
Tuo tarpu klimatologai sako, kad krušos, škvalai ir liūtys yra dažni vasaros palydovai ir pernai metų vasaros kaip itin išskirtinės neįvardija, nors liūčių palyginti su užpernai buvo daugiau. Tačiau 2020-ųjų ruduo ir žiema buvo išties ypatingi.
„Tiek žiema, tiek ruduo buvo šilčiausi ir gi per meteorologinių stebėjimų istoriją, tai tokie du išskirtinumai“, – kalbėjo klimatologas Donatas Valiukas.
Klimatologai primena, kad vykstant klimato kaitai, įvairių ekstremalių, pavojingų gamtos reiškinių ir jų padaromų nuostolių tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje tik daugės.
