Naujienų portalas tv3.lt primena svarbiausius pokyčius, susijusius su atlyginimais, pensijomis, kitomis išmokomis, taip pat mokesčiais ir būtinomis išlaidomis.
Minimali mėnesinė alga ir valandinis atlygis
Darbo kodekse numatyta, kad minimaliąją mėnesinę algą (MMA) galima mokėti tik už nekvalifikuotą darbą. Už kitokį triūsą privalu mokėti bent 1 euru daugiau.
Nuo 2021 m. pradžios MMA yra 642 eurai neatskaičius mokesčių (ji padidėjo 35 eurais). Priklausomai nuo to, ar žmogus kaupia pensijai privačiai, taip pat kai kurių kitų aplinkybių, naujas minimumas į rankas yra maždaug 467 eurai.
Nuo Naujųjų minimalusis valandinis atlygis yra 3,93 euro (padidėjo 0,21 euro).
MMA padidinimas svarbus ne tik dirbantiems kvalifikacijos nereikalaujantį darbą. Jomis matuojamas ir kitų profesijų darbuotojų atlyginimas (pvz., gydytojų). Su MMA glaudžiai susiję daugelio iš 76 tūkst. sunkiasvorių vairuotojų atlyginimai.
Pajamų mokesčio ir „Sodros“ įmokų nereikia mokėti už komandiruojamiems darbuotojams (daugiausia vairuotojams) mokamus dienpinigius, jeigu jų darbo užmokestis yra lygus arba didesnis už 1,65 MMA.
Taigi, bent dalies vairuotojų oficialus atlyginimas, neskaičiuojant dienpinigių, dabar prasidės nuo 1059,30 euro neatskaičius mokesčių (palyginti su ankstesne suma, padidėjimas yra 58 eurai). Į rankas tai būtų kiek daugiau nei 700 eurų.
Kad ir kokia suma vairuotojams būtų papildomai mokama kaip dienpinigiai, sulaukus senatvės jiems jų pensija bus skaičiuojama atsižvelgiant į minėtą sumą.
„Sodros“ duomenimis, Lietuvoje yra beveik 160 tūkst. darbuotojų, kurių mėnesinės pajamos neviršija MMA.
Net ir padidėjus MMA, Lietuvoje ji ir toliau bus kelis kartus mažesnė nei daugelyje senųjų Europos Sąjungos šalių. Pvz., Liuksemburge pernai ji buvo 2242 eurai, Airijoje – 1707 eurai, Nyderlanduose – 1680 eurų, Belgijoje – 1626 eurai, skelbia „Eurostat“.
Tiesa, Bulgarijoje, Rumunijoje, Lenkijoje, Latvijoje ir kai kuriose kitose Rytų Europos šalyse minimumas ant popieriaus yra mažesnis nei Lietuvoje.
Nuo mokytojo iki prezidento
Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje yra per 367 tūkst. viešojo sektoriaus darbuotojų. Daugelio jų algos yra susietos ne su MMA, bet su pareiginės algos baziniu dydžiu, kuris nustatant konkretaus žmogaus algą dauginamas iš tai pareigybei numatyto koeficiento.
Taigi nuo 2021 m. darbo užmokestis ir valstybės tarnautojams, pareigūnams, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojams, politikams ir teisėjams kiek paaugs, nes bazinis pareiginės algos dydis didinamas 1 euru – nuo 176 iki 177 eurų.
Mažiausiai uždirbantiems biudžetinio sektoriaus darbuotojams taip pat augtų minimalūs pareiginės algos koeficientai. Mažiausias jų bus 4,2. Vadinasi, mažiausiai uždirbančių alga padidės 4,2 euro.
Beje, prezidento darbo užmokestis yra 55 pareiginės algos baziniai dydžiai, tad nuo Naujųjų, jo alga padidės bent 55 eurais iki 9735 eurų neatskaičius mokesčių.
Tiesa, prie jos paprastai pridedama kintamoji pareiginės algos dalis, priklausanti nuo pasiektų darbo tikslų, taip pat priemokos, premijos ar užmokestis už viršvalandinį darbą, jeigu jis buvo dirbtas. Kintamoji dalis negali viršyti 40 proc. pastoviosios dalies.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skaičiuoja, kad pareiginės algos bazinio dydžio didinimas palies apie 200 tūkst. viešojo sektoriaus tarnautojų, darbuotojų ir pareigūnų.
Kas ir kodėl gaus daugiau dėl mokesčių
Net jeigu darbdavys oficialiai nepakeis darbo sutartyje numatyto darbo užmokesčio, nemaža dalis darbuotojų bent šiek tiek daugiau pinigų į rankas gaus dėl šiemet įsigaliojusių mokesčių pakeitimų.
Valstybinė mokesčių inspekcija primena, kad MMA yra mėnesio ir metinio neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) formulių sudedamoji dalis, todėl, pasikeitus minimumui, 2021 m. keičiasi ir neapmokestinamų pajamų apskaičiavimo tvarka.
Maksimalus 400 eurų mėnesio NPD 2021 m. numatytas gyventojams, kurių mėnesio su darbo santykiais susijusios pajamos neviršys 1 MMA – 642 eurų (2020 m. – 607 eurų).
Kitiems gyventojams (išskyrus riboto darbingumo asmenis, kuriems nustatyti 600 eurų ir 645 eurų NPD), kurių mėnesio su darbo santykiais susijusios pajamos bus didesnės nei 642 eurų, 2021 m. mokestiniu laikotarpiu taikytiną mėnesio NPD numatyta apskaičiuoti pagal formulę:
Mėnesio NPD = 400 eurų minus 0,18 x (gyventojo mėnesio darbo pajamos minus šiemet galiosianti MMA (642 eurai)).
Riba, iki kurios taikomas NPD, nuo 2712,26 euro (2020 m.) padidėja iki 2864,22 euro (2021 m.). Paprastai kalbant, uždirbantys iki tokios sumos ant popieriaus (maždaug 1733 eurus į rankas) bent minimaliai galės susimažinti gyventojų pajamų mokestį ir pasilikti kišenėje bent 1 centą.
Kita vertus, daugelis darbuotojų papildomai pensiją kaupia antrosios pakopos pensijų fonduose. Į juos kas mėnesį pervedama dalis atlyginimų. Iš karto nepasirinkusiems maksimalaus kaupimo į fondus pervedama atlyginimo dalis kasmet didinama po 0,3 proc.
Jeigu pernai ši dalis sudarė 0,21 proc., tai šiemet – 0,24 proc. Uždirbdamas, pvz., 1 tūkst. eurų ant popieriaus, nuo šios sumos į pensijų fondus žmogus perves po 2,4 euro per mėnesį (0,3 euro daugiau nei pernai).
Nuo šių metų pradžios įsigaliojo ir mokesčio pakeitimai, kuriais išplečiama galimybė susigrąžinti dalį gyventojų pajamų mokesčio tuo atveju, jeigu žmogus mokėsi ir už mokslus mokėjo.
Iki šiol lengvata buvo taikoma tik už pirmąją aukštojo mokslo ar profesinę kvalifikaciją. Dabar lengvata bus taikoma, neatsižvelgiant į tai, už kelintas studijas ar profesinį mokymą gyventojas sumokėjo.
Kai kurios pensijos didės vos keliais eurais
2021 m. „Sodros“ mokamos socialinio draudimo pensijos didės 9,58 proc. Planuojama, kad vidutinė senatvės pensija pasieks 415 eurų (pernai – 377 eurai).
Kiekvieno gavėjo pensija ir jos augimas bus individualus, mat priklausys nuo asmens įgyto stažo ir pensijos apskaitos vienetų skaičiaus. Labiau augs daugiau stažo turinčių žmonių pensijos.
Gaunantiems pačias mažiausias pensijas, mokamos pensijų priemokos. Turinčiųjų būtinąjį 15 metų stažą visų gaunamų pensijų suma negali būti mažesnė nei minimalių vartojimo poreikių dydis, kurs paaugo 3 eurais iki 260 eurų.
Po pensijų indeksavimo kai kurie gyventojai gali gauti mažesnę priemoką. Pavyzdžiui, gyventojo, turinčio būtinąjį stažą, senatvės pensija pernai siekė 230 eurų ir buvo mažesnė nei 257 eurų, tad jis gaudavo ir 27 eurų priemoką mažų pensijų gavėjams.
Po indeksavimo jo pensija 2021 metų sausį pasieks 250 eurų. Tuomet sausį gyventojas dar gaus 27 eurų priemoką už gruodį, o nuo vasario priemoka sieks 10 eurų, kad visa pensijų ir išmokų suma nebūtų mažesnė nei 260 eurų, pranešė „Sodra“.
Našlių pensijos bazinis dydis šiemet didėja 2,5 euro iki 28,63 euro. Būtent tiek prisidurti prie įprastos pensijos galės palaidoję sutuoktinį. Nors naujoji valdžia žadėjo dar šiemet įvesti vienišų asmenų pensiją, kurią gautų ne tik našliai, bet ir kiti vieniši pensininkai, pinigų jai numatyta nebuvo ir atitinkami įstatymų projektai dar nėra parengti.
Valstybinių pensijų bazė padidėjo vos 0,7 euro – iki 58,70 eurų. Tiek papildomai gaus nukentėjusieji asmenys, mokslininkai ir pirmojo bei antrojo laipsnių pareigūnai ir kariai. Tiesa, be valstybinės, jie gali gauti ir paprastą pensiją.
Šiemet įsigalioja palankesnė išankstinės pensijos tvarka. Pagal ją, gaunantiems išankstinę pensiją įprasta pensija bus mažinama ne 0,4 proc., o 0,32 proc. už mėnesį (pagal naują tvarką bus perskaičiuojama ir dėl išankstinio gavimo iki šiol jau sumažintos pensijos).
Pavyzdžiui, žmogaus įprastinė senatvės pensija yra 400 eurų. Dėl indeksavimo ji padidėtų iki 440 eurų.
Jeigu asmuo apsispręstų gauti išankstinę senatvės pensiją likus 5 metams iki senatvės pensijos amžiaus sukakties, jo pensija būtų sumažinta 19,2 proc. (0,32 proc. mažinimas x 60 mėnesių likusių iki senatvės pensijos amžiaus). Taigi, tokio žmogaus išankstinės senatvės pensijos dydis siektų 355,20 eurų.
„Sodra“ taip pat administruoja šalpos pensijas, kurios mokamos neįgijusiems minimalaus stažo. Šalpos pensijos bazė kitąmet didės irgi 3 eurais iki 143 eurų.
Ne mažiau kaip 15 metų slaugiusiems namuose neįgaliuosius ar išauginusiems ne mažiau kaip penkis vaikus mokama 1,5 šalpos pensijų bazės dydžio šalpos senatvės pensija. Ši suma kitąmet sieks 214,5 euro.
Ne tik vaiko pinigai, bet ir išmoka gimus ar mirus
Kaip jau skelbta, nuo sausio universali išmoka arba vadinamieji vaiko pinigai padidės nuo 60 iki 70 eurų už kiekvieną vaiką.
Papildoma išmoka (41 euras) skiriama vaikams su negalia, taip pat vaikams iš gausių ar nepasiturinčių šeimų, t. y. vaiko pinigai neįgaliems, gausių ar nepasiturinčių šeimų vaikams sieks 111 eurų per mėnesį.
Vaiko pinigus iš viso gauna apie 518 tūkst. vaikų visoje Lietuvoje, iš jų apie 144 tūkst. vaikų – su papildoma išmoka vaikui.
Vaiko pinigai mokami visiems vaikams nuo gimimo iki 18 metų arba iki 21 metų, jeigu vaikas mokosi.
Gausi šeima yra ta, kurioje auga 3 ir daugiau vaikų. Nepasiturinčia šeima – kurioje vidutinės pajamos per mėnesį vienam jos nariui neviršija 256 eurų.
Nuo 2020 m. pradžios 1 euru iki 40 eurų padidėjo ir bazinė socialinė išmoka, su kuria taip pat susietos kai kurios išmokos gyventojams.
Pavyzdžiui, vienkartinė išmoka vaikui gimus. Jos dydis yra 11 bazinių socialinių išmokų. Taigi, už kiekvieną gyvą gimusį vaiką vienas iš tėvų šiemet galės gauti 440 eurų vienkartinę išmoką.
Dėl koronaviruso išaugus mirčių skaičiui, daugeliui aktuali ir laidojimo pašalpa, kurios dydis – 8 bazinės išmokos arba nuo šių metų pradžios – 320 eurų.
Jeigu lietuvis mirs užsienyje, parama gali būti skiriama jo palaikams parvežti. Šios išmokos dydis yra 54-ios bazinės socialinės išmokos arba 2160 eurų.
Paaugus MMA – didesnis PSD ir įmokos „Sodrai“
Gyventojai, dirbantys su individualios veiklos pažyma, verslo liudijimu, mažųjų bendrijų nariai ar individualių įmonių savininkai, šeimynos dalyviai privalo patys mokėti valstybinio socialinio draudimo (VSD) ir privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas, kad gautų atitinkamas išmokas ir gydymą.
Žmonės, kurie verčiasi individualia žemės ūkio veikla ir kurių ekonominis valdos dydis mažesnis nei 4, moka tik privalomojo sveikatos draudimo įmokas.
PSD mokesčio tarifas siekia 6,98 proc. ir yra skaičiuojamas nuo minimalios mėnesinės algos. 2021 m. MMA yra 642 eurai, tad nuo sausio 1 d. savarankiškai dirbantieji ir patys už sveikatos draudimą mokantys gyventojai kas mėnesį turės „Sodrai“ pervesti 44,81 euro (pernai – 42,37 euro).
Jei savarankiškai dirbantis žmogus gauna didesnes pajamas nei minimalus darbo užmokestis, skirtumą nuo kas mėnesį sumokamų 44,81 eurų jis turės sumokėti deklaruodamas pajamas už 2021 metus.
Individualią žemės ūkio veiklą vykdantys asmenys, kurie moka 2,33 proc. dydžio PSD įmokas nuo MMA, 2021 metais mokės 14,96 eurų dydžio įmokas.
Su minimalios mėnesio algos pokyčiais susiję ir verslo liudijimus turinčių asmenų socialinio draudimo įmokų pasikeitimai. Gyventojai, vykdantys veiklą su verslo liudijimu, moka 8,72 proc. nuo MMA pensijų socialinio draudimo įmokas.
Taigi 2021 m visą mėnesį galiojančio verslo liudijimo VSD įmoka siekia 55,98 euro, jei asmuo nekaupia pensijai papildomai.
Visiems savarankiškai dirbantiems asmenims yra nustatytos 43 vidutinių darbo užmokesčių dydžio pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, lubos. 2021 metais vidutinis darbo užmokestis įmokų bazei skaičiuoti yra 1352,7 euro, todėl didės maksimali suma, nuo kurios skaičiuojamos įmokos – ji sieks 58166,10 euro.
Nuo brangesnių cigarečių iki didesnio automobilių mokesčio
Nuo 2021 kovo pasikeis neapdorotam tabakui, cigaretėms ir kitam apdorotam tabakui taikomi akcizų tarifai.
Cigaretėms taikomas specifinis elementas didės iki 69,40 euro (dabar 65,7 eurai), o kombinuotasis akcizų tarifas bus ne mažesnis kaip 115,5 euro už 1000 cigarečių (dabar – 108,5 euro). Dėl to pakelis cigarečių gali pabrangti apie 0,14 euro.
Cigarams ir cigarilėms 55 euro už kg (iki šiol – 48 eurai), o rūkomajam tabakui 90 eurų už kg (dabar – 78,5 euro).
Nuo šių metų liepos įsialios ir Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pakeitimai. Dėl jų brangs smulkesnių siuntų siuntimas iš trečiųjų šalių – pavyzdžiui, Jungtinės Karalystės, Kinijos, JAV ar Rusijos su Baltarusija.
Iš jų siunčiant siuntas, kurių vertė neviršija 22 eurų, iki šiol nereikia mokėti PVM, tad jos yra pigesnės. Tačiau pakeistus įstatymą, šios lengvatos neliks, tad prie galutinės siuntimo kainos prisidės 21 proc. PVM.
Nuo sausio 1 d. įsigaliojo ir naujos nekilnojamojo turto mokestinės vertės. Nors pats NT mokestis ir jo tarifai nepasikeitė, dėl išaugusios turto vertės, už jį mokėtina suma padidėjo.
NT mokesčio tarifas skiriasi priklausomai nuo turto vertės ir svyruoja nuo 0,5 proc. iki 3 proc. Tiesa, apmokestinama tik ta turto vertė, kuri viršija 150 tūkst. eurų.
Artimiausiu metu turėtų būti perskaičiuotas ir Transporto priemonių registracijos mokestis. Jis bus perskaičiuotas atsižvelgiant į tai, kokia bus fiksuotas 2020 m. gruodžio mėnesio vartotojų kainų indeksas. Jeigu jo pokytis bus teigiamas – mokestis padidės, o jeigu neigiamas – sumažės.
Brangesnė elektra
Kaip jau skelbta, elektros energijos kaina vartotojams, perkantiems elektrą iš žemos įtampos tinklų, nuo šių metų pradžios didės 4,5 proc. (0,492 cento) iki 11,393 cento už kilovatvalandę (be PVM).
Dėl to vidutinė elektros kaina daugeliui vartotojų didės 4,1 proc. (0,54 cento už kWh), o statistinio namų ūkio, per mėnesį sunaudojančio vidutiniškai apie 117 kWh elektros, išlaidos padidės iki 64 centų per mėnesį.
Pranešama, kad didžiausios įtakos kainoms turi 2021 metais daugiau nei 9 proc. brangsianti elektros rinkos kaina, taip pat iki 8,5 proc. didėjanti skirstymo paslaugos kaina bei papildoma jos dedamoji – 0,112 cento už kWh.
Populiariausias „standartinis“ vienos laiko zonos tarifas padidės 2,9 proc. (0,4 cento) iki 14,1 cento už kWh (su PVM), dviejų laiko zonų – 3,9 proc. (0,6 cento) iki 16,1 cento (dienos) ir 1 proc. (0,1 cento) iki 10 centų (nakties ir savaitgalio).
Plano „namai“ vienos laiko zonos tarifas didės 4,1 proc. (0,5 cento) iki 12,7 cento, o dviejų laiko zonų – 6,6 proc. (0,9 cento) iki 14,6 cento (dienos) ir 3,3 proc. (0,3 cento) iki 9,3 cento (nakties).
Abonentinis mokestis nesikeis ir sieks 3 arba 6 eurus per mėnesį, priklausomai nuo plano.
Už dujas mokėsime irgi daugiau
Naujos didesnės gamtinių dujų kainos galios bent iki 2021 m. liepos 1 d.
„Minimalus“ plano (1 gr.) klientams, kurie dažniausiai naudoja dujines virykles ir suvartoja iki 300 kubinių metrų dujų per metus, kitąmet pastovioji tarifo dalis išliks 0,56 euro per mėnesį. Šiems klientams vieno kubinio metro dujų kaina nuo kitų metų sausio 1 dienos padidės 6,4 proc. iki 50 ct/m3 su PVM (nuo šių metų liepos 1 d. – 47 ct/ m3).
„Optimalus“ plano (2 gr.) klientams, kurie dažniausiai dujas naudoja šildymui ir per metus suvartojantiems iki 20 tūkst. kubinių metrų dujų, pastovioji tarifo dalis taip pat nekis ir bus 3,99 euro per mėnesį.
Daugiausiai, per 20 tūkst. kubinių metrų per metus, suvartojantiems gyventojams, naudojantiems „Maksimalų“ planą (3 gr.), vieno kubinio metro kaina sumažės 3,7 proc., iki 26 ct/m3 (nuo šių metų liepos 1 d. – 27 ct/m3). Pastovioji tarifo dalis šio plano klientams nesikeis – bus 3,99 euro per mėnesį.
Skaičiuojama, kad didžiausią įtaką gamtinių dujų kainų pokyčiams turėjo 22 proc. augančios gamtinių dujų įsigijimo kainos 2021 m. pirmąjį pusmetį, apie 16 proc. ūgtelėjusi gamtinių dujų perdavimo paslaugos kaina ir padidėjusi gamtinių dujų skirstymo kaina (priklausomai nuo klientų grupės – nuo 3 iki 15 proc.).
Atliekų tvarkymo kaina priklauso nuo rūšiavimo
Kiekvieno miesto ar rajono savivaldybė pati nustato vietinę rinkliavą už atliekų tvarkymą. Kaip ji keisis jūsų gyvenamoje vietovėje, turėtų informuoti atliekų tvarkymo įmonės. Tačiau bent jau dalyje vietų šis mokestis gyventojams gali didėti.
Vilniaus mieste atliekų turėtojams rinkliavos dydį lems faktiškai priduotų atliekų svoris per praėjusius metus.
Miestiečiai, kurie atsakingai tvarkė savo atliekas, stengėsi jas rūšiuoti ir tokiu būdu gerokai sumažino bendrą mišrių atliekų kiekį, kitais metais gali tikėtis šiek tiek mažesnių arba panašių mokesčių už atliekų tvarkymą.
Rinkliavos dydis individualių konteinerių naudotojams tiesiogiai priklausys nuo mišrių komunalinių atliekų kiekio.
Jei šis kiekis auga – atitinkamai didėja ir bendra rinkliavos suma, kadangi skaičiavimuose tarp kintamosios dalies ir svorio yra tiesioginė priklausomybė, informavo savivaldybės valdomos įmonė „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ atstovai.
Anot jų, pastovioji rinkliavos dalis nežymiai sumažės, o kintamoji – kiek padidės (4,6 proc.). Tiesa, įmonės atstovai negalėjo atsakyti, kokiam skaičiui gyventojų ar nuo kokio kiekio atliekų jų išvežimas pabrangs dėl padidinto rinkliavos kintamosios dalies tarifo. Esą tai paaiškės kitais metais, suskaičiavus faktiškai sutvarkytas atliekas.
