Kęstutis Kipšas sodų ar sklypų priežiūra Šiaulių ir Klaipėdos apskrityse užsiima jau keletą metų. Anot jo, atėjus vasarai, populiariausia paslauga – žolės pjovimas.
„Už nupjautą vieną arą prašau 2 eurų. O žolės pjovimo sezonas prasidėjo jau prieš mėnesį. Dažniausiai nupjauti žolę prašo atokesnių sodybų savininkai. Neretai tokie klientai gyvena užsienyje, todėl patys prižiūrėti kiemo negali.
Taip pat kreipiasi ir tuščių sklypų savininkai. Tokių klientų, ko gero, turiu daugiausiai. Vasaros pabaigoje savivaldybės neprižiūrėtiems sklypams skiria baudas. Norėdami jų išvengti žmonės arba patys bando nusipjauti žolę, arba samdo darbuotojus. Dažniausiai tenka pjauti 6–15 arų sklypus
Dar būna ir kaimynų skundų. Pavyzdžiui, vienas kaimynas apsitveria kiemą gražia tvora, o kitas – kiemo netvarko ir žolės nepjauna. Tai ta graži tvora apauga žolėmis. Situacijų būna įvairių.
Apleistų sklypų savininkai dažniausiai prašo žolę pjauti porą kartų per metus. Tokiems klientams svarbiausia negauti baudos. Sklypo grožis jiems mažai rūpi. Gyvenamų sodybų savininkai prašo pjauti žolę dažniau. Tačiau žmonės taupo. Juk sodybos kiemo plotas gali siekti ir iki hektaro. Tada žolės pjovimas kainuos kelis šimtus eurų. Ne visi tai gali sau leisti. Todėl patys pjauna, o jeigu ir samdo, tai daryti stengiasi kuo rečiau“, – pasakoja Kęstutis.
Anot vyro, dauguma jo klientų paslaugas užsisako jau keletą metų iš eilės, vienkartinių prašymų sulaukia mažai.
„Jeigu gerai atlieki savo darbą ir dar už prieinamą kainą, klientų skaičius tik auga. Kartais net nereikia dėti ir skelbimų, geriausia reklama iš lūpų į lūpas“, – tikina Kęstutis.
Pasak vyro, žolės pjovimas tik viena iš jo teikiamų paslaugų. Dar žmonės prašo iškirsti krūmus ar nupjauti medžius.
„Šie dažniausiai jau būna prastos būklės, auga šalia pastatų ar elektros stulpų. Juos ir nupjauti sudėtingiau. Todėl tokia paslauga gali kainuoti nuo 50 iki 300 eurų“, – sako vyras.
Sodybų priežiūra Kauno apskrityje užsiimančios įmonės atstovas Audrius taip pat tikina, kad žolės pjovimo paslauga viena populiariausių.
„Kiekvienas kiemas skirtingas, žolė irgi. Todėl jos pjovimo paslauga gali kainuoti nuo 3 iki 5 eurų už arą. Į mus dažniausiai kreipiasi miesto ar šalia jo įsikūrę gyventojai, kurie patys neturi laiko prižiūrėti savo kiemą. Prašymų nupjauti atokesnes sodybas sulaukiame mažiau.
Taip pat nepriimame vienkartinių užsakymų. Visų savo klientų kiemus prižiūrime viso sezono metu. Dažniausiai žmonės nori, kad žolė būtų pjaunama viena kartą per savaitę arba kartą per dvi savaites“, – pasakoja įmonės atstovas.
Dėl mažesnės kainos reikia derėtis
Portalas tv3.lt taip pat patikrino, kiek mažiausiai kainuoja žolės pjovimas skelbimuose.
Daugelyje jų vidutinė kaina siekia 2 eurus už arą. Tačiau vejos pjovimą viena įmonė siūlo ir nuo 1,20 euro už arą.
Tiesa, įmonės atstovai tikina, kad pigesnis tik vejos pjovimas, žolės – kainuotų jau 2 eurus. Taip pat visos kalbintos įmonės teigė, kad tikroji kaina būtų nustatoma pamačius ir įvertinus sklypą. Tiesa, kai kurie verslininkai yra linkę derėtis.
Tad sutaupys tie, kurie neskubės užsisakyti paslaugų iš pirmos pasitaikiusios įmonės ir nebijos dėl paslaugų derėtis.
Žoliapjovių kainos siekia nuo 10 iki 650 eurų
Tačiau nemaža dalis žmonių kiemus prižiūri ir žolę pjauna patys. Štai Vilniaus rajone gyvenanti Violeta sako, kad pačiai prižiūrėti kiemą ir paprasčiau, ir pigiau.
„Turime nusipirkę su vyru benzininę žoliapjovę, todėl kiemą prižiūrime abu. Taip paprasčiau ir pigiau. Mūsų kiemo plotas virš 20 arų, o už arą daugelis prašo vidutiniškai 2 eurų. Todėl vienas žolės nupjovimas mums atsieitų 40 eurų. O žolę pjauname kas dvi savaites, tad kiekvieną mėnesį kažkam turėtumėm sumokėti 80 eurų. Mums tai gana dideli pinigai.
Be to, žolės pjovimas manęs visai nevargina, o su benzininę žoliapjove pjauti patogiau negu elektrine, netrukdo laidai ir galiu pasiekti atokiausius sodybos kampelius. O jau ten kur reikia specialaus priėjimo, pavyzdžiui, aplink pastatus žolę trimeriu nupjauna vyras.
Tačiau, kad ir kaip norėtumėme ne visus darbus galime atlikti patys su vyru. Pavasarį teko samdyti žmogų, kuris nupjautų medį, esantį visai šalia namo. Ši paslauga mums atsiėjo 70 eurų“, – pasakoja moteris.
Portalas tv3.lt pasidomėjo, kiek kainuoja žoliapjovės.
Prekybos tinkle „Senukai“ elektrinę žoliapjovę trimerį pigiausiai galima nusipirkti už 19,99 eurų. O brangiausio kaina siekia 98,98 eurus. Tokio paties tipo akumuliatorinės benzininės žoliapjovės kainuoja brangiau, kaina prasideda nuo 69 eurų.
Stumdomos žoliapjovės ir vejapjovės jau brangesnės, elektrinių kaina prasideda nuo 47 eurų, o benzininių nuo 135 eurų.
Kitame prekybos centre „Ermitažas“ elektrinių rankinių žoliapjovių trimerių kaina prasideda nuo 15,49 eurų, o benzininių ar akumuliatorinių nuo 65 eurų.
Stumdomos žoliapjovės šiame prekybos centre irgi brangesnės, elektrinių kaina prasideda nuo 80 eurų, o benzininių nuo 120 eurų. Brangiausia benzininė žoliapjovė gali atsieiti ir 650 eurų.
Dar viename prekybos centre „Moki veži“ rankinių elektrinių žoliapjovių trimerių kainos prasideda nuo 12 eurų, o benzininių ir akumuliatorinių nuo 115 eurų.
O stumdomų elektrinių žoliapjovių ir vejapjovių kainos prasideda nuo 40 eurų, o benzininių nuo 160 eurų. Brangiausia benzininė vejapjovė kainuoja 360 eurų.
Taip pat rankinę ar stumdomą žoliapjovę galima įsigyti ir naudotą. Pavyzdžiui, skelbimų portale Skelbiu.lt elektrinį trimerį galima rasti ir įsigyti už 10 eurų, o elektrinę stumdomą žoliapjovę nuo 15 eurų, tokio paties tipo benzininę žoliapjovę galima įsigyti už 25 eurus.
Bauda iki 600 eurų
Vilniaus miesto savivaldybės teigimu, sklypo savininkas privalo prižiūrėti jo teritoriją. Savivaldybės Tarybos patvirtintose Tvarkymo ir švaros taisyklėse sakoma, kad asmenys tvarkomose teritorijose privalo šienauti pievas, vejas, kelkraščius, skiriamąsias juostas, griovius ir kitas teritorijas, kuriose auga žolė, piktžolės ar invazinės rūšies augalai (Sosnovskio barščiai). O sklypo neprižiūrinčiam savininkui gresia bauda iki 600 eurų.
Taip pat už nenušienautas pievas ūkininkams nemokamos Europos Sąjungos išmokos. Ūkininkai, kurie deklaruoja pievas, jas turi nušienauti bent 1 kartą per metus ne vėliau kaip iki einamųjų metų rugpjūčio 1 dienos. O bitininkams, kurių laikomos bitės užregistruotos Ūkinių gyvūnų registre, šienavimo terminas baigiasi rugsėjo 1 dieną.
