Kaip teigiama „Redakcijos“ atliktame tyrime, 2009 m. G. Palucką atleidus iš Vilniaus miesto administracijos direktoriaus pareigų, jį pakeitė politinis bendražygis, socdemas Vytautas Milėnas. Tų pačių metų rugsėjį jis pasirašė įsakymą dėl sklypo suformavimo sostinėje, Laurų gatvėje. Sklypas buvo skirtas nuosavybės atkūrimui žmonės, praradusiems žemes sovietmečiu.
„Redakcijos“ surinkti duomenys rodo, kad 2009 m. lapkritį minėtame sklype atkurta nuosavybė dviem piliečiams, o dar po mėnesio sklypas atiteko jų paveldėtojams. Tą patį mėnesį sklypą nusipirko G. Paluckas ir Genovaitė Arlauskienė – kiekvienas jų sumokėjo po 17 tūkst. eurų.
Anot „Redakcijos“, 2011 m. Valstybinė miškų tarnyba nustatė, kad didžiąją dalį minimo sklypo užima valstybinės reikšmės miškas, kuris negalėjo būti privatizuotas. Nemenčinės miškų urėdija kreipėsi į prokuratūrą, prašydma ginti viešąjį interesą. Prokuratūra, atsižveldama į urėdijos informaciją, 2011 m. kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti neteisėtais Vilniaus miesto savivaldybės sprendimus, susijusius su sklypo Laurų gatvėje suformavimu, sklypo pirkimo-pardavimo sutartį.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. prokuratūros ieškinį tenkino ir pripažino, kad sprendimai, susiję su sklypu, buvo pirimti, pažeidžiant įstatymus. Teismas panaikino dokumentus, pagal kuriuos, G. Paluckas tapo sklypo savininiku. Tais pačiais metais šį sprendimą patvirtino ir aukštesnės instancijos Vilniaus apygardos teismas. Neteisėtai privatizuotas miškas grąžintas valstybei. Kaip skelbė „Redakcija“, G. Paluckui ir G. Arlauskienei sklype priklauso tik kiek daugiau nei po 1 arą žemės ploto. Tačiau teismas šiuo atveju pritaikė restituciją – valstybė privalėjo grąžinti sklypo savininkams pinigus už nupirką mišką, tad G. Paluckui ir G. Arlauskienei priteista po daugiau nei 5 tūkst. eurų.
Į klausimus „Redakcijai“ atsakęs G. Paluckas nurodė nedalyvavęs savivaldybei priimant sprendimus dėl sklypo Laurų gatvėje suformavimo.
„Galiojančius teismų sprendimus gerbiu, teismų sprendimus reikia vykdyti, o ne vertinti. Vyko teisinis ginčas ir šis sprendimas yra viešas“, – „Redakcijai“ atsakė G. Paluckas.
ELTA primena, kad tai yra ne pirmasis žurnalistinis tyrimas apie G. Palucko sandorius, įgytą turtą ir verslo ryšius.
Naujausias „Siena“ ir „Laisvės TV“ tyrimas atskleidė, jog premjeras G. Paluckas galutinai atlygino dar 2012 m. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo vadinamoje „žiurkių byloje“ priteistą žalą Vilniaus miesto savivaldybei vos prieš kelias savaites – paskutinius 4,9 tūkst. eurų politikas sumokėjo šių metų liepos 8 d. Iš viso jam buvo priteista atlyginti kiek daugiau nei 57 tūkst. litų (apie 16,5 tūkst. eurų).
Vis tik, tyrime skelbiama, kad G. Paluckas buvo sutaręs su savivaldybe atsiskaityti dalimis – atlyginti žalą iki 2015 m. pabaigos. Tačiau sutarto grafiko politikas nesilaikė – į savivaldybės biudžetą 2014 m. gegužę pervedė 40 tūkst. litų (maždaug 11,5 tūkst. eurų), daugiau pavedimų nebuvo.
Premjero patarėjas Justinas Argustas tikino, jog pastaroji situacija susiklostė dėl aplaidžios žmogiškos klaidos.
Savo ruožtu Vilniaus miesto savivaldybė informavo, jog vėluojant atlyginti žalą, premjerui buvo paskaičiuota maždaug 3,7 tūkst. eurų palūkanų, kurias jis turės sumokėti. Vyriausybės vadovo patarėjas tvirtino, kad G. Paluckas tai padarys artimiausiu metu.
Tiesa, naujausias žurnalistinis tyrimas paskatino diskusijas ir dėl G. Palucko politinio likimo – keliamas klausimas, ar neatlyginęs žalos savivaldybei socialdemokratas galėjo būti renkamas 2024 m. Seimo rinkimuose. Rinkimų kodekso 11 straipsnis numato, kad asmuo negali būti renkamas į atitinkamas pareigas, jeigu nėra baigęs atlikti paskirtos bausmės ar baudžiamojo poveikio priemonės.
Vyriausioji rinkimų komisija VRK nurodė, jog prieš spalį vykusius Seimo rinkimus neturėjo informacijos apie neatlygintą būsimojo premjero žalą. Todėl, pasak komisijos pirmininkės Linos Petronienės, nebuvo jokių kliūčių registruoti socialdemokratą kandidatu dalyvauti rinkimuose.
Pirmasis „Siena“ ir „Laisvės TV“ tyrimas atskleidė, jog premjero iš dalies valdoma įmonė „Garnis“ gavo 200 tūkst. eurų paskolą iš nacionalinio plėtros banko ILTE. Sutartis sudaryta politikui jau einant Vyriausybės vadovo pareigas.
Antroji žurnalistinio tyrimo dalis kelia klausimus dėl Vyriausybės vadovo iki 2018 m. valdytos ežerų dugnų topografijos aplikaciją vysčiusios įmonės „Sagerta“ gautų ir negrąžintų šimtatūkstantinių paskolų iš su verslininku Darijumi Vilčinsku susijusios bendrovės „Uni Trading“.
Tyrime nurodoma, kad ryšių tarp G. Palucko ir D. Vilčinsko – ir daugiau. 2012 m. būsimasis premjeras iš verslininko vadovaujamos įmonės įsigijo 223 tūkst. eurų vertės būstą sostinės Verkių regioninio parko teritorijoje, kurio taip pat nebuvo deklaravęs 2013 m. turto bei interesų deklaracijose.
Aiškindamiesi, kur iki buto įsigijimo gyveno premjeras, žurnalistai trečiajame tyrime paviešino, kad Kipro įmonė 2012 m. G. Paluckui Vilniaus centre pigiai pardavė butą, o sklypą, ant kurio stovi iš dalies politiko valdomas pastatas, suformavo pats ministras pirmininkas, kai dar ėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas.
Dėl „Garnio“ gautos paskolos panaudojimo aplinkybių ikiteisminį tyrimą pradėjo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba – kaip liudytojas buvo apklaustas ir G. Paluckas.
Patikrinimą dėl „Garniui“ suteiktos paskolos atliko tiek pati ILTE, tiek Valstybinė mokesčių inspekcija – pažeidimų abiem atvejais nenustatyta.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
