Šiuo Ekonomikos ir inovacijų ministerijos (EIM) parengtu nutarimu Vyriausybė nusprendė Utenos pramonės parką (Utenos PP) pripažinti valstybei svarbiu projektu. Parkas bus steigiamas savivaldybės valdomoje valstybinėje žemėje.
Numatoma, kad iki projekto įgyvendinimo pabaigos 2039 metais jis turėtų pritraukti ne mažiau kaip 53,2 mln. eurų investicijų, sukurti ne mažiau kaip 310 naujų ilgalaikių darbo vietų.
Tuo metu pirmuoju projekto etapu, iki 2029 metų, planuojama pritraukti bent kaip 18,7 mln. eurų ir sukurti ne mažiau kaip 110 naujų darbo vietų, o antruoju, iki 2034 metų, sukurti bent 190 naujų darbo vietų ir pritraukti 32,5 mln. eurų privataus kapitalo.
Anot ministerijos, šiuo metu Utenos regione trūksta specialios teritorijos, skirtos gamybos ir paslaugų vystymui, todėl yra mažai galimybių pritraukti tiesioginių investicijų.
„Įsteigus Utenos PP numatoma panaudoti investicinį kapitalą, vystyti intensyvesnę paramą smulkiojo ir vidutinio verslo plėtrai, pritaikyti esamą infrastruktūrą užsienio bei vietos investuotojų poreikiams“, – teigiama nutarime.
Ministrė Aušrinė Armonaitė pabrėžė besitikinti, kad Utenos savivaldybei pavyks įgyvendinti pramonės parko projektą.
„Verslo ir pramonės vystymo infrastruktūros Rytų Lietuvoje pakankamai trūksta. Mes turime geras laisvąsias ekonomines zonas Kaune ir į vakarus nuo Kauno, bet čia, aplink Vilnių esančiose savivaldybėse, to reikia. Tai, ką šiandien priimame, yra galimybė ne tik Utenai, bet ir visam regionui“, – Vyriausybės posėdžio metu kalbėjo ministrė.
Pasak EIM, įgyvendinus projektą biudžetas papildomai galėtų gauti 16,3 mln. eurų įplaukų dėl sumokamo gyventojų pajamų mokesčio (GPM) ir 17,3 mln. eurų valstybinio socialinio draudimo įmokų.
Pramonės parko infrastruktūra bus kuriama Lietuvos biudžeto ir Europos Sąjungos (ES) lėšomis. Planuojama, kad Lietuva projektui skirs 5,5 mln. eurų, iš kurių valstybės išlaidos sieks 2,2 mln., savivaldybės – 1,5 mln. eurų, o ES paramos dalis sudarys 1,8 mln. eurų.
