Lietuvos pramoninkų konfederacijos (LPK) ekonomistė Eglė Stonkutė įsitikinusi, kad opiausia problema visoje darbo rinkoje yra darbuotojų trūkumas, o regionuose tai pasireiškia labiausiai.
„Jeigu nuvežti plytas galima ir, tarkime, į Biržus, ten pastatyti gamyklą, tačiau įtikinti darbuotoją vykti dirbti, ar surasti tinkamą skaičių specifinės srities darbuotojų mažame mieste, yra beveik misija neįmanoma. Miestuose veikiančios pramonės įmonės šiandien naudojasi talentų santalka dėka miestuose veikiančių universitetų ir kitų auštųjų mokyklų pagalba. O regionai šia prasme labai kenčia. Reikia suprasti, kad darbuotojo, talento pritraukimas į regioną reiškia jo visos esamos ar potencialiai naujos šeimos pritraukimą”, – sako E. Stonkutė
Talentų trūkumą, kaip vieną svarbiausių plėtros ir pritraukiamų investicijų kliūtį, įvardijo ir Eltos kalbinti Panevėžio ir Akmenės Laisvųjų ekonominių zonų (LEZ) vadovai. Visgi, Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas Audrius Klišonis mato teigiamus pokyčius. Anot jo, vis daugiau regionuose besikuriančių naujų verslų siekia užtikrinti, kad regione mokamas atlyginimas atitiktų didmiesčio vidurkį ir skatintų specialistą atvykti bei likti.
LEZ veikia sėkmingai, tačiau vieni viso regiono neišgelbės
Vienas sėkmingiausių pavyzdžių, pritraukiant investicijas regione, yra Vakarų medienos grupės (VMG) atėjimas į Akmenės LEZ. Pasak LEZ vadovės Linos Mockutės, stambių investuotojų įsikūrimas regione katalizuoja tolimesnį augimą.
„VMG grupės investicijos ne tik sukūrė naujas darbo vietas, bet ir padidino infrastruktūros kokybę, paskatino vietos bendruomenių augimą bei traukia kitus investuotojus į regioną. Tai yra būtent tai, ko reikia regionams – stabilių ir ilgalaikių darbo vietų bei galimybių kurti karjerą“, – sako L. Mockutė.
Pasak jos, norint plėsti investicijų pritraukimą, vien turėti LEZ neužtenka. Svarbu finansuoti ir reikiamą infrastruktūrą regione, o tam būtini sprendimai valstybės lygiu.
„Šiuo metu Akmenės rajone esminis klausimas būtų infrastruktūros finansavimas, būtinas planuojamo naujo gyvenamojo kvartalo statybai. Tik taip galėsime pritraukti daugiau darbuotojų ir užtikrinti jų gyvenimo kokybę regione. Akmenės regione didėjančios investicijos ir auganti pramonė didina paklausą būsto rinkoje, tačiau vietos infrastruktūros plėtra, tokia kaip keliai, vandentiekis, šildymo tinklai ir socialinė infrastruktūra (mokyklos, darželiai), reikalauja didesnių investicijų nei gali padengti savivaldybė ar privatūs investuotojai“, – atskleidžia Akmenės LEZ direktorė.
Panevėžio LEZ vadovas Rokas Krivonis pasakoja, kad LEZ erdvė šiai dienai beveik pilnai užpildyta. Čia veikia 7 įmonės, kurios užsiima tekstilės siuvimu, baldų gamyba, įrengimų pramonei gamyba ir pan. Artimiausiu metu įsikūrimą planuoja dar dvi įmonės, o investuotojų pritraukimas aprimo, nes stokojama laisvo ploto, kurį būtų galima pasiūlyti.
Savo ruožtu LSA prezidentas atkreipia dėmesį, kad LEZ veikla yra labai sveikintina, tačiau šias zonas turi tik mažoji dalis savivaldybių. Tam, kad regionai klestėtų, svarbu išnaudoti ir kitas investicijų pritraukimo galimybes, o svarbiausia – rodyti daugiau pasitikėjimo ir suteikti sprendimo priėmimo galimybes pačioms savivaldybėms.
„Šiai dienai kai kurios savivaldybės naudojasi projektinėmis galimybėmis ir nuomoja sklypus investuotojams. Nuo 2026 metų numatoma, kad visos rajoninės teritorijos bus savivaldybių disponavime. Tai duotų galimybę tinkamai ir kokybiškai įgyvendinti planus. Juk kai pats esi teritorijos savininkas, tuomet yra lengviau ieškoti ir pritraukti investuotojus“, – sako A. Klišonis.
Problema ne institucijoje, o įgyvendinime
Viešojoje erdvėje vis pasigirsta siūlymų kurti naują instituciją – Regionų ministeriją – kuri būtų atsakinga už regionų plėtrą. Visgi LSA prezidentas atkreipia dėmesį, kad idėja sukurti Regionų ministeriją pati savaime nėra bloga, klausimas, ar ji būtų išpildyta tinkamai.
„Jeigu eilinio lietuvio paklaustumėte, ką prižiūri Lietuvos vidaus reikalų ministerija, retas kuris pasakytų, kad būtent jų atsakomybei priskirti ir savivaldybių reikalai. Keletui ar keliolikai ten dirbančių žmonių tenka visas krūvis, kuruojant savivaldybes. Jeigu sukūrus Regionų ministeriją tie patys žmonės bus tiek apkrauti darbu, kad ir toliau vos spės galvas atkelti – apie kokį rezultatą mes galime kalbėti“, – svarsto A. Klišonis.
Panašų vertinimą Eltai pateikia ir Panevėžio LEZ vadovas. Jo nuomone, atsiranda rizika, kad Regionų ministerija taps tik dar vienu biurokratiniu mechanizmu.
„Klausimas ar ji (Regionų ministerija – red. pastaba) netaptų tarpininku tarp kitų institucijų, kur priimant sprendimus reikėtų derintis tarpusavyje. Daugiau prasmės būtų peržiūrėti esamų ministerijų veiklą ir jeigu reikia išplėsti kompetencijas ar sukurti atskirus departamentus“, – sako R. Krivonis.
Savivaldybės turi prisiimti atsakomybę
Anot LKP ekonomistės E. Stonkutės, ilgus metus savivaldybės funkcionavo iškreiptomis konkurencijos sąlygomis, tačiau tikintis augimo būtina suprasti bendradarbiavimo svarbą.
„Kad eliminuotume regionų vystymosi fragmentaciją, reikalingas kokybiškas centrinės valdžios dėmesys. Jos uždavinys būtų sukurti tvarių regionų ekosistemų vystymo platformą, kuri būtų grindžiama ne savivaldybių ar apskričių geografinėmis ribomis, bet ekonomine ir socialine, aplinksaugine ekosistemos logika”, – Eltai pasakoja E. Stonkutė.
Bendradarbiavimo vystymą, kaip vieną iš stiprybių, išryškina ir LSA prezidentas, matydamas Regionų tarybas, kaip vienijantį darinį.
„Mano matymas yra toks, kad Regionų tarybos turi tapti tais centrais, kur sueina visa informacija ir ja dalijamasi. Yra sričių, kaip pavyzdžiui turizmas, kur pavienės savivaldybės negali pasiūlyti pilno paketo, bet bendradarbiaujant sprendimus rasti įmanoma. Norint visapusiškai ir kokybiškai plėtoti regionus, išvien turi dirbti tiek skirtingos savivaldybės, tiek skirtingi sektoriai: susisiekimas, turizmas, pramonės“, – teigia A. Klišonis.
