Pasak jo, nepaisant birželio pradžioje partneriams pristatytų studijos rezultatų, nuomonės tarp Baltijos šalių lieka skirtingos. Vis dėl to jis tikisi, kad partneriai pakeis savo požiūrį.
„Deja, ypatingų teigiamų poslinkių nėra. Mes dideles viltis dedame į Gdansko instituto (Lenkijos energetikos instituto Gdansko filialo – BNS) atliktą papildomą studiją, kuri vertina būtent sistemos stabilumą naujomis sąlygomis, jeigu sinchronizacija vyktų 2024 metais“, – Seimo Ekonomikos komitete trečiadienį teigė A. Zananavičius.
„Jau turėjome preliminarius rezultatus, kurie yra pakankamai optimistiniai. Dabar tuos rezultatus mes aptariame su Latvija ir Estija, bandome rasti bendrą požiūrį. Kol kas nuomonės šiek tiek, sakyčiau, išsiskiria, bet dar labai tikimės, kad tai yra nulemta tuo, kad diskusija yra pradiniame etape“, – pridūrė viceministras.
Pasak jo, spartesnio sinchronizavimo klausimą ketina aptarti už energetiką atsakingi Baltijos šalių ir Lenkijos ministrai bei premjerai.
Energetikos ministerijos atstovė Vita Ramanauskaitė BNS teigė, jog ministrų susitikimas Varšuvoje numatytas birželio 15 dieną.
„Pirmas (techninių galimybių studijos – BNS) pristatymas įvyko birželio 2 dieną. Galbūt nebuvo pakankamai susipažinta su tos studijos rezultatais. (...) Turime vilčių, kad dar pavyks susitarti, nors kol kas pati diskusija nėra labai lengva“, – teigė A. Zananavičius.
Seimo Ekonomikos komitetas trečiadienį bendru sutarimu po svarstymo pritarė Energetikos ministerijos parengtoms įstatymo pataisoms, kurios leistų Lietuvai sinchronizuotis su Vakarais maždaug pusantrų metų anksčiau – 2024-ųjų pirmoje pusėje, bei nustatytų teisines sąlygas greičiau įgyvendinti projektą.
Pataisomis siūloma įtvirtinti, kad Lietuva sinchronizavimui būtų pasirengusi ne 2025 metų pabaigoje, kaip buvo numatyta iki šiol, o 2024 metų pirmoje pusėje – tam įstatyme numatytas įpareigojimas įgyvendinti sistemos saugumą didinančius projektus.
Gegužę Taline susitikę Baltijos šalių premjerai teigė sutariantys, kad tinklų sinchronizavimas turi vykti kuo greičiau, tačiau tikslaus termino neįvardijo.
Pagal 2018 metais pasirašytą Baltijos šalių vadovų ir Europos Komisijos (EK) susitarimą Lietuva, Latvija ir Estija su kontinentinės Europos tinklais turi sinchronizuotis iki 2025 metų pabaigos, tačiau Lietuva siekia šį procesą užbaigti 2024 metų pirmoje pusėje.
