Ministro teigimu, verslo struktūros turėjo ir pasinaudojo galimybe išreikšti savo poziciją ir pateikti siūlymus.
„Šitas kreipimasis absoliučiai neperspektyvus, kadangi parlamentas laikėsi, griežtai laikėsi – dar geriau negu numatyta Seimo statute – visų procedūrų. Visos asociacijos (...) turėjo galimybę išreikšti savo nuomonę per Biudžeto ir finansų komiteto posėdžius, net tuo metu, kada formaliai pagal Seimo statutą buvo svarstomi tiktai Seimo narių pasiūlymai“, – žurnalistams trečiadienį sakė R. Šadžius.
„Nuomonės buvo išgirstos“, – pabrėžė jis.
Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis anksčiau šią savaitę sakė, kad dalis verslo bendruomenės pakeitimus gali skųsti teismui, nes svarstant pakeitimus ji buvo eliminuota iš teisėkūros proceso, Seime svarstyti tik parlamentarų pasiūlymai.
R. Šadžius pabrėžė, kad į „visą eilę atvejų“ Seimas svarstydamas mokesčių reformą atsižvelgė.
„Paminėčiau akcijų pardavimo arba nekilnojamo turto pardavimo terminų sutrumpinimą, kada nebūtų skaičiuojami mokesčiai arba būtų 15 proc. tarifas taikomas, opcionų būdu įsigytų akcijų pardavimą. Tas pats privatus sveikatos draudimas – buvo atsižvelgta į nuogąstavimus, kuriuos verslas išsakė, ir parlamente šitie nuogąstavimai buvo tinkamai įvertinti ir įtvirtinti galutinai priimtuose įstatymuose“, – kalbėjo ministras.
Parlamentas birželį priėmė gyventojų pajamų (GPM), pelno bei nekilnojamojo turto (NT) mokesčių pakeitimus, įvedė vadinamąjį cukraus ir ne gyvybės draudimo sutarčių mokesčius, pakoregavo kai kurias pridėtinės vertės mokesčio lengvatas. Pakeitimai įsigalios nuo 2026 metų sausio.
Finansų ministerija prognozuoja, kad mokesčių pakeitimai kitąmet valstybės biudžetui duos 277,1 mln. eurų papildomų pajamų, o 2027 metais – 594,4 mln. eurų.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
