„Mūsų vertinimu, tokia prognozė yra atsargi“, – Biudžeto ir finansų komitete, svarsčiusiame 2021 metų valstybės biudžetą, trečiadienį teigė V. Vasiliauskas.
Pasak centrinio banko vadovo, per daug skubama patvirtinti DNR plano priemones, todėl jis siūlo „paimti pauzę ir persidėlioti prioritetus“.
„Yra rizika, kad tos priemonės, kurias dabar skubom patvirtinsime, jos paskui neatitiks fondo reikalavimų ir jas reikės finansuoti nuosavomis lėšomis. (...) Jeigu pasirodo, kad tas projektas paskatina dabartiniu metu, šiemet, kitais metais, bet vidutiniu laikotarpiu jokios pridėtinės vertės nesukuria“, – sakė V. Vasiliauskas.
„Jeigu po inovacijomis suprantame atskiras žemės ūkio priemones (...), sėjamųjų įsigijimą. Nežinau, ar galima, ar tai inovacijos“, – pridūrė jis.
V. Vasiliauskas kritikuoja DNR plane numatytą naujo oro uosto projektą, Vilniaus universiteto fakultetų statybas.
LB vadovo skaičiavimais, jeigu Lietuva negautų pusės europinių lėšų DNR plane numatytoms priemonėms, 2021 metų biudžeto deficitas padidėtų 0,8 proc., o jeigu negautų 20 proc. – 0,3 proc.
„Maždaug vieno procentinio punkto ribose deficito didėjimo rizika yra. Ją akivaizdžiai matome“, – prognozuoja LB pirmininkas.
DNR plane kitais metais numatyta daugiau negu 1,5 mlrd. eurų investicijų į šalies ekonomiką, pusę sumos sudarys europinės lėšos iš specialaus fondo.
Centrinio banko pirmininkas įžvelgia nemenką rizika, kad biudžete numatytas 5 proc. dydžio deficitas, kurį V. Vasiliauskas vadina optimistiniu, didės.
„Ir didės visų pirma dėl pandeminės situacijos. Matome, kad antroji banga, pavasaris, klausimas, ar nebus dar viena banga. Lėšų pandemijai suvaldyti nėra numatyta (2021 metų biudžete – BNS), kaip buvo numatyta 2020 metais, bet tik ne biudžete, o šalia“, – aiškino V. Vasiliauskas.
V. Vasiliausko manymu, jeigu visos koronaviruso krizei įveikti būtinos lėšos būtų biudžete, „deficitas pasikeistų per 2 procentinius punktus“.
Anot jo, vertinant rizikų balansą dabartinio deficito atžvilgiu, jis yra neigiamas.
„Tas skaičius (viešųjų finansų deficitas – BNS) galėtų būti tarp 7 ir 8 proc.“, – tvirtino jis.
V. Vasiliausko teigimu, kadangi papildomai lėšų kitais metais „per papildomas priemones įliejama šiek tiek mažiau negu 0,5 mlrd. eurų“, poveikis infliacijai bus nedidelis – maždaug 0,2 procentinio punkto.
Pasak LB vadovo, Lietuvos nuosmukis kitąmet bus vienas mažiausių Europos Sąjungoje, bet atkreipė dėmesį į deficitą, nes „jis prie didesnių“.
V. Vasiliausko teigimu, valstybės skola 2021 metais viršys 50 proc. bendrojo vidaus produkto.
„Pati skola suprantama krizės sąlygomis, natūralu, kad fiskalinės reakcija turi būti, klausimas kitas – kaip išeisime iš šios situacijos vidutiniu laikotarpiu“, – teigė V. Vasiliauskas.
