vitas vasiliauskas

Buvęs Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas nepažeidė tuometinio Seimo nario, o dabar – europarlamentaro Stasio Jakeliūno garbės ir orumo pastarajam neįrodžius, kad tuometinis centrinio banko vadovas jį įžeidė, nusprendė teismas. Vilniaus apygardos teismas (VAT) ketvirtadienį atmetė S. Jakeliūno apeliacinį skundą ir paliko galioti jam nepalankią pernai balandį priimtą Vilniaus apylinkės teismo nutartį.

Valstybės tarnybos reforma, kuri tūkstančiais eurų padidintų Seimo narių, ministrų, valstybinių įstaigų vadovų algas, stringa Seimo teisiniuose labirintuose. Teisininkai pateikė išaiškinimą, kad pertvarka prieštarauja Konstitucijai: esą negalima priimti pataisų, kuriose nebūtų įvardijamos atlyginimų lubos – didžiausia galima valstybės tarnautojo alga.

Jeigu valdantiesiems pavyks priimti didžiulę valstybės tarnybos ir viešojo sektoriaus reformą, tai atlyginimai pirmiausia kils merams, mat savivaldos rinkimai jau ant nosies, taip pat teisėjams ir valstybės pareigūnams.

Vyriausybė pritarė valstybės tarnybos reformai, spalį ji turėtų pasiekti ir Seimą. Premjerė Ingrida Šimonytė atmeta kritiką, kad reforma reikalinga tik tam, kad ji ir Seimo pirmininkė pasikeltų atlyginimus ir tikino, kad naujoji reforma pakels kokybės lygį valstybės tarnyboje. Premjerė teigė, kad pritarimas valstybės tarnybos reformai yra svarbiausias Vyriausybės trečiadienį priimtas sprendimas.

Valdantieji norėtų įgyvendinti plačią viešojo sektoriaus ir valstybės tarnybos pertvarką, kurios metu ketina didinti darbo užmokestį valstybės įstaigų vadovams, teisėjams, politikams bei valstybės pareigūnams. Kitiems tokia laimė artimiausiu metu tikriausiai nenusišypsos, nes biudžetas ne guminis.  Jeigu viskas seksis gerai, pertvarka turėtų prasidėti jau nuo kitų metų, bet, neabejotina, kad Seime ir visuomenėje ji sukels daug diskusijų.

Prie premjerės Ingridos Šimonytės komandos prisijungė buvęs Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas. Jo pavardė minima Vyriausybės puslapyje nurodytame patarėjų sąraše. Jame nurodoma, kad V. Vasiliauskas ministrei pirmininkei patars valstybės tarnybos klausimais. Premjerė I. Šimonytė žurnalistams Seime ketvirtadienį patvirtino, kad V. Vasiliauskas pradėjo dirbti šią savaitę, jis kuruos valstybės tarnybos, ypač aukštesnio rango vadovų pritraukimo klausimus.

Lietuvos banko (LB) valdybai trečiadienį pradeda vadovauti praėjusią savaitę Seimo į šį postą paskirtas Gediminas Šimkus, iki šiol dirbęs centrinio banko valdyboje. Jis pakeitė dvi kadencijas LB vadovavusį Vitą Vasiliauską.   G. Šimkaus kandidatūrą pasiūlęs prezidentas Gitanas Nausėda apibūdino jį kaip puikų ekonomikos ir finansų ekspertą.

Koronaviruso krizė parodė, kad efektyviausi sprendimai atsiranda bendromis centrinių bankų ir vyriausybių pastangomis, todėl Europos Sąjungos ateitis neatsiejama nuo bendradarbiavimo ir federalizmo stiprinimo, sako 10 metų Lietuvos bankui (LB) vadovavęs kadenciją baigiantis Vitas Vasiliauskas.

Kadenciją baigiantgis Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas dirbs Tarptautinio valiutos fondo (TVF) valdyboje, kur atstovaus Šiaurės ir Baltijos šalių regionui. Aštuonių šalių centriniai bankai priėmė bendrą sprendimą deleguoti jį į šią poziciją.    V. Vasiliauskas trejų metų kadenciją TVF pradės 2023 metų sausio mėnesį, pasibaigus Suomijos atstovo Mika Poso kadencijai, ir taps pirmuoju Baltijos šalių atstovu fondo valdyboje, pranešė LB.

Nors visus praėjusius metus Lietuva ir visas pasaulis gyveno pandemijos sąlygomis, tačiau pastaruoju metu galima įžvelgti teigiamų tendencijų. Tiesa, kai kuriems ekonomikos sektoriams kurį laiką dar bus sunku. Apžvelgdamas Lietuvos ir pasaulio ekonomikos padėtį ir artimiausias prognozes, apie tai antradienį pasakojo Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

Balandį pasibaigianti Lietuvos banko valdybos pirmininko Vito Vasiliausko kadencija galėtų būti neilgam pratęsta, suteikiant galimybę išsamesnei diskusijai su pretendentais į šias pareigas, sako Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mykolas Majauskas. Pasak jo, V. Vasiliausko kadencija baigiasi balandžio 7 dieną, tačiau kol kas Seimas nei formaliai, nei neformaliai neturi jokių indikacijų, ką Prezidentūra siūlys į šias pareigas.

Galimas įmonių bankrotų daugėjimas neturėtų stipriai paveikti šalies ekonomikos, prognozuoja Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas.  „Kadangi mūsų ekonomika yra pakankamai lanksti ir atvira, tai nemanau, kad tai būtų toks sukrečiantis faktorius, nes vis dėlto dvi dedamosios svarbiausios Lietuvos ekonomikai – tai eksportas ir vidaus vartojimas.

Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas teigia, kad mokesčių pertvarka negali būti skubota ir jai parengti reikia laiko.  Vitas Vasiliauskas komentavo Finansų ministerijos darbo grupės planus suformuluoti siūlymus dėl mokesčių lengvatų ir kitų pakeitimų spalio mėnesį.  „Centrinis bankas kaip laikėsi tos pozicijos, kad reikia sisteminio priėjimo, taip ir toliau jos laikosi.

Pastaruosius kelerius metus Lietuvos gyventojai, imantys būsto paskolas iš komercinių bankų, jiems sumoka gerokai daugiau palūkanų nei mokėtų kitose euro zonos šalyse. Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas įvardijo kelias priežastis, kodėl taip yra. Europos centrinio banko duomenimis, per pastaruosius metus Lietuvoje bankų išduodamų būsto paskolų vidutinė metinių palūkanų norma (keičiama dažniau nei kartą per metus) buvo 2,25 proc.

Šį pavasarį baigiantis Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininko Vito Vasiliausko kadencijai, prezidentas Gitanas Nausėda teigia jau ieškantis naujo LB vadovo. Šalies vadovas interviu „Verslo žinioms“ sakė, kad vienu iš kandidatų galėtų būti jo vyriausiasis patarėjas ekonominiais klausimais Simonas Krėpšta.

Verslas valstybei negrąžins maždaug ketvirtadalio dėl koronaviruso krizės šiemet atidėtų mokesčių, įspėja Lietuvos banko vadovas. Vitas Vasiliauskas siūlo peržiūrėti DNR plano priemones.    „Mūsų vertinimu, tokia prognozė yra atsargi“, – Biudžeto ir finansų komitete, svarsčiusiame 2021 metų valstybės biudžetą, trečiadienį teigė V. Vasiliauskas.

Vyriausybei imantis svarstyti kitų metų biudžeto projektą, Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas ragina atsakingai įvertinti išlaidas dabartinių rizikų akivaizdoje.  „Dabar poreikio (didinti išlaidas – BNS) iš tikrųjų nėra, aišku, mes negalime žinoti, kaip pasikeis, bet tai čia irgi reikalingas atsargumas ir ką aš matau, ką finansų ministras komunikuoja pristatydamas biudžeto projektą Vyriausybei – irgi tas atsargumo elementas labai aiškiai yra įdėtas.

Per griežtas reguliavimas ir nulinė, ekstremali netolerancija rizikoms finansų sektoriuje pati gali tapti rizika, perspėja Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas. Pasak Vito Vasiliausko, per griežtas reguliavimas ir rizikos mažinimo politika (angl. de-risking) finansų institucijas gali paskatinti vengti rizikų, o ne jas valdyti.

Nors koronaviruso atvejų skaičius Lietuvoje viršijo naujus rekordus, naujausi rodikliai rodo, kad ekonomikos padėtis nėra tokia bloga, kaip buvo prognozuojama pavasarį. Tikėtina, kad šiemet ir kitais metais darbuotojų algos augs greičiau nei prekių ir paslaugų kainos. Pirmadienį naujausius rodiklius aptarė Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

Steigiamu 1 mlrd. eurų vertės Paramos verslui fondu domisi bent kelios stambios įmonės, teigia Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas, besitikintis, kad fondas pradės veiklą dar rugsėjį.  „Poreikį jau turime. Bent jau mūsų žiniomis, kreipėsi, berods, septynios potencialios įmonės, kurios domisi galimybėmis. (...) Tikiuosi, per rugsėjį šis darinys taps operacionalus“, – žurnalistams penktadienį sakė V. Vasiliauskas.

Kovą paskelbus karantiną ir uždarius daugelį įmonių, buvo nuogąstaujama, kad Lietuvos ekonomika gerokai susitrauks. Tačiau naujausi duomenys nėra tokie blogi, ketvirtadienį paskelbė Lietuvos bankas. Kaip Lietuvai pavyksta atlaikyti pandemijos išbandymus? Pokalbis apie tai su „Luminor" ekonomistu Žygimantu Mauricu.

Kovą paskelbus karantiną ir uždarius daugelį įmonių, buvo nuogąstaujama, kad Lietuvos ekonomika gerokai susitrauks. Tačiau naujausi duomenys nėra tokie blogi. Jeigu prisidėjus krizei buvo prognozuota, kad atlyginimai šiemet sumažės, dabar manoma, kad vis dėlto jie gali padidėti. Ketvirtadienį nuotolinėje spaudos konferencijoje apie tai kalbėjo Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas. „Skaičius tikrai maloniai nustebino.

Koronaviruso sukeltos ūkio krizės pasekmės nebus tokios skaudžios, kaip manyta anksčiau. Lietuvos ekonomikas nesmuks taip smarkiai, o per metus – dvejus turėtų iki galo atsitiesti. Penktadienį tokiomis prognozėmis pasidalijo Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas. Jo nuomone, blogiausias scenarijus neišsipildys ir šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) per šiuos metus nesusitrauks tiek, kiek prognozuota tik prasidėjus karantinui.

Šalies centrinis banko prognozėmis, labiausiai tikėtinas scenarijus, kad šiemet Lietuvos ekonomika susitrauks dešimtadaliu, tačiau blogiausiu atveju kritimas gali siekti ir 21 proc. Antradienį Seime pristatydamas pranešimą apie Lietuvos banko (LB) pagrindinio tikslo įgyvendinimą, finansų rinkos būklę apie tai kalbėjo banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

Premjeras Saulius Skvernelis nepažada susimažinti atlyginimo koronaviruso krizės metu. Tačiau pabrėžia, kad jei gautų tokią algą kaip Lietuvos banko vadovas, sutiktų ją nusirėžti trečdaliu. Seime jau gimsta planas sumažinti Lietuvos banko vadovo, kuris gauna beveik dvigubai daugiau už S. Skvernelį, algą. „Jeigu aš gaučiau tokį atlyginimą kaip Lietuvos banko valdybos pirmininkas, tai tikrai sutikčiau susimažinti bent trečdaliu“, – ketvirtadienė Seime žurnalistams sakė S. Skvernelis.

Lietuvos bankas paskaičiavo, kiek Lietuvos ekonomika gali smukti dėl koronaviruso pandemijos keliamos žalos ir karantino. Lietuvos bankas prognozuoja, kad Lietuvos ekonomika šiemet, priklausomai nuo karantino trukmės, gali smukti nuo 3,4 iki 20,8 proc. Centrinis bankas ketvirtadienį atnaujino ankstesnes prognozes pateikdamas tris ūkio raidos scenarijus.  „U formos, tai yra centrinio scenarijaus atveju, susitraukimas ekonomikos prognozuojamas daugiau kaip 10 proc. – 11,4 proc.

Koronavirusas daro didelę įtaką viso pasaulio ekonomikai, Lietuva šiuo atveju – ne išimtis. Ekonomistai svarstė, kad šiais metais dėl susiklosčiusios situacijos Lietuvos BVP sumažės daugmaž 3 proc. Lietuvos bankas taip pat regi niūresnį vaizdą nei anksčiau. Ketvirtadienį šalies centrinio banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas apžvelgė COVID-19 poveikį šalies ūkiui ir finansų sistemai bei galimas priemonės poveikiui sušvelninti.

Pastebėję, kad keičiasi smulkiojo ir vidutinio verslo finansavimo sąlygos, Lietuvos bankas su Konkurencijos taryba kartu analizuoja tokių pokyčių priežastis. Kaip rašoma pranešime žiniasklaidai, darbą jau pradėjo bendra ekspertų grupė, kuri, atlikusi tyrimą, pateiks rekomendacines gaires, kaip reikėtų tobulinti teisinį reglamentavimą, kad smulkieji verslininkai gautų geresnį priėjimą prie finansavimo šaltinių.

Per penkerius metus, kai Lietuva perėjo nuo lito prie euro, prekių ir paslaugų kainos gerokai išaugo, tačiau gyventojų pajamos ir bendrai šalies ūkis stiebėsi sparčiau. Be to, atpigo skolinimasis. Tokias įžvalgas apie pastarąjį penkmetį gyvenimo su euru pirmadienį pristatė Lietuvos bankas. „Įsivesdami eurą įstojome į aukščiausią finansinę lygą – euro zoną. Lietuvai ji suteikia ne tik didesnį finansinį patikimumą ir saugumą, bet ir labai konkrečią ekonominę naudą.

Finansų ministras Vilius Šapoka sako, kad Vyriausybė galutinį biudžetą, dėl kurio bus balsuojama Seime, pateiks kitą antradienį. Tą dieną numatytas jo priėmimas.  „Šiuo metu balsavimai vyksta dėl dešimčių milijonų, tai Vyriausybė susirinks pirmadienį į posėdį, apsvarstys visus naujus Seimo siūlymus, įvertins tai, kas įvyko Seime svarstant biudžetą ir kitą antradienį pateiksime Seimui jau galutinį projektą, dėl kurio reikės balsuoti“, – žurnalistams Vyriausybėje penktadienį sakė V. Šapoka.

Prezidentui Gitanui Nausėdai ir kai kuriems parlamentarams svarstant, jog reikėtų diskutuoti apie valstybinio komercinio banko steigimą, dalis ekspertų sutinka, jog tai padidintų konkurenciją. Tačiau kiti baiminasi, kad valstybė gali nesuvaldyti su tokio banko veikla ir valdymu susijusių rizikų.   G. Nausėda praėjusią savaitę pareiškė, kad padėtis bankų rinkoje verčia galvoti apie tokio  banko steigimą.

Šalies prezidentui Gitanui Nausėdai pareiškus, kad vertėtų galvoti apie valstybinio komercinio banko steigimą, Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas pabrėžia, kad tai būtų brangus procesas, nors naujo žaidėjo bankų rinkoje atsiradimas būtų sveikintinas. Biudžeto ir finansų komitete (BFK) V. Vasiliauskas tvirtino, kad prieš apsisprendžiant dėl valstybinio komercinio banko reikėtų atlikti aiškią kaštų ir naudos analinę.

Prieš dešimtmetį vykusios 2009–2010 metų ekonominės krizės aplinkybes ištyręs Seimo biudžeto ir finansų komitetas ketvirtadienį tvirtina galutines tyrimo išvadas ir rekomendacijas. Stasys Jakeliūnas žada kreiptis į prokuratūrą dėl Seimo nario Mykolo Majausko elgesio esą diskredituojant vieną iš tyrimo liudytojų viešojoje erdvėje.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK), atliekantis 2008-2009 metų ekonominės krizės priežasčių tyrimą, iki spalio 31 dienos Seimui turi pateikti tyrimo rekomendacijas. Šių rekomendacijų projekte yra siūloma prezidentui Gitanui Nausėdai atleisti Lietuvos banko valdybos pirmininką Vitą Vasiliauską, rašo delfi.lt. Be to, kaip teigia delfi.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas teigia pasigendąs diskusijos dėl planuojamo bankų aktyvų apmokestinimo ir realia vadina grėsmę, kad dėl to didės palūkanos, paslaugų įkainiai.  „(...) tokių staigių sprendimų paprasčiausiai negali būti. Reikia pasverti visus „už“ ir „prieš“, – sekmadienį LRT laidai „Savaitė“ sakė jis, komentuodamas valdančiųjų svarstomą šalies bankų aktyvų apmokestinimą.

 Prekybos karai kelia riziką atvirai Lietuvos ekonomikai, todėl būtina laikytis atsakingos ekonominės ir fiskalinės politikos, įsitikinęs Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas. Pasauliniame Toronto forume Kanadoje kalbėjęs Vitas Vasiliauskas teigė, kad tarptautinės prekybos įtampa auga, jos daroma žala pasaulio ekonomikai tampa vis akivaizdesnė, tad politikos formuotojai turi imtis kolektyvinių sprendimų, kad būtų išvengta dar niūresnių padarinių.

Buvęs Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, europarlamentaras Stasys Jakeliūnas ketina prašyti Vyriausybės skųsti prokurorų sprendimą neginti viešojo intereso dėl galimų pažeidimų, susijusių su 2008-2009 metų tarpbankinių palūkanų indeksu Vilibor. Vyriausybės kreipimąsi į prokurorus inicijavęs S. Jakeliūnas BNS sakė šią savaitę ketinantis aiškintis, ar toks prokuroro verdiktas bus skundžiamas.

  Lietuvos finansų sistema veikia stabiliai, o jos svarbiausios grandies – bankų – atsparumas galimiems sukrėtimams yra aukštas. Vis dėlto matyti vidaus ir išorės rizikų sistemos stabilumui, teigia Lietuvos bankas (LB) naujoje Finansinio stabilumo apžvalgoje.   Pasak centrinio banko, svarbiausios rizikos yra dvi: Šiaurės šalyse, su kuriomis susiję Lietuvos didžiausi bankai, susidarę finansiniai disbalansai, ir Lietuvoje išaugęs kredito bei nekilnojamojo turto (NT) rinkos aktyvumas.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas nevertina nesėkmingo valdančiųjų bandymo Seime patvirtinti rezoliuciją dėl nepasitikėjimo juo ir teigia, kad centrinis bankas toliau tęs bendradarbiavimą su Seimu ir kitomis valdžios institucijomis. „Tai yra, manau, tiesiog politinis procesas, žingsnis, na, matyt, emocijos ir tiek.

Seimas nepareiškė nepasitikėjimo Lietuvos banko (LB) vadovu Vitu Vasiliausku. Tačiau nepasitikėjimą V. Vasiliausku antradienio rytą pareiškė premjeras Saulius Skvernelis. „Nepasitikiu dėl to, kad pritariu tiems argumentams, kurie buvo išsakyti Stasio Jakeliūno“, – žurnalistams Seime antradienį sakė premjeras.

  Lietuvos bankas viešai paskelbė tarpbankinių paskolų litais palūkanų normos Vilibor pokyčių analizę ir ją teikia Seimo tyrimo komisijai. Centrinis bankas teigia norintis išvengti interpretacijų dėl 2009-2010 metų krizės metu vykusių Vilibor pokyčių.   „Tikslas, kad gautumėte informaciją iš pirmų lūpų, o per jus – visuomenė.

Lietuvos banko (LB) vadovas sako, kad Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas siūlė centriniam bankui paskatinti, jo teigimu, nepatikimą ir rizikingą Jungtinės Karalystė finansų startuolį „Revolut“ pasitraukti iš Lietuvos. Opozicijos vertinimu, S. Jakeliūno elgesį galėtų vertinti speciali tyrimo komisija bei prokurorai.  Vitas Vasiliauskas trečiadienį susitikime su trijų opozicinių frakcijų atstovais pacitavo susirašinėjimą su S. Jakeliūnu šiuo klausimu.

Lietuvos banko (LB) vadovas Vitas Vasiliauskas pripažįsta, kad pastaraisiais metais trūksta centrinio banko ir Seimo bendradarbiavimo, tačiau jis atmeta kaltinimus dėl nebendradarbiavimo su 2009-2010 metų krizės priežastis ir padarinius tiriančia komisija. „2016 metais paskutinį kartą Seimo tribūnoje buvau, jeigu neklystu“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete pareiškė antrą kartą krizės tyrėjų apklausiamas V. Vasiliauskas.

Lietuvos centriniam bankui (LB) per 2008–2009 metų finansų krizę vadovavęs Reinoldijus Šarkinas tvirtina, kad krizės metais finansų rinkos priežiūra buvo tinkama. „Tinkamai buvo prižiūrima“, – pirmadienį sakė R. Šarkinas, pabrėžęs neįžvelgiantis nei savo, nei tuometinių LB darbuotojų netinkamų veiksmų. Buvęs ilgametis LB vadovas taip pat ramiai vertino Vyriausybės sprendimą prašyti Generalinės prokuratūros įvertinti tuometinių finansų priežiūros institucijų veiklą per krizę.

Seime Lietuvos finansinės krizės, Lietuvos banko ir komercinių bankų klausimus eskaluojantis valstietis Stasys Jakeliūnas atmeta galimybę Seime inicijuoti „Snoro“ banko ir jo darbuotojų veiklos tyrimą. Jis neigia, kad tai susiję su tuo, jog šiemet per savivaldos rinkimus Vilniaus savivaldybės tarybos nariu kartu su Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos sąrašu tapo ir anksčiau banko „Snoras“ valdyboje dirbęs Romasis Vaitekūnas.

Seimas šią savaitę apsispręs, ar iki spalio pabaigos pratęsti parlamentinį tyrimą, kokie veiksniai lėmė 2009–2010 metų krizę Lietuvoje. Parlamentarai antradienį po pateikimo pritarė tokiam Seimo nutarimo projektui: už jį balsavo 49, prieš – 30, o susilaikė 5 parlamentarai. Galutinį sprendimą Seimas priims balandžio 11 dieną.

Privačioje įmonėje atlyginimas nustatomas darbuotojo ir darbdavio sutarimu. Valstybės tarnyboje visų algos susietos su baziniu dydžiu. Tačiau Lietuvos banko (LB) vadovų darbo užmokestis išskirtinis ne tik dėl nustatymo tvarkos, bet ir dėl dydžio. Naujienų portalo tv3.lt kalbinti specialistai nežino, dėl kokios priežasties ar kokiu tikslu prieš daugelį metų nustatyta tokia darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarka. Esą toks yra įstatymas ir viskas.

Valstiečio Stasio Jakeliūno užmojis tirti finansinį startuolį „Revolut“ ir Lietuvos banko dešimtmečio senumo veiklą gali sugriauti Lietuvos reputaciją prieš investuotojus, mano užsienio įmones į Lietuvą traukiantys specialistai bei Seimo nariai. Tuo metu premjeras Saulius Skvernelis įsitikinęs – S. Jakeliūno žingsniai tik pagelbės viliojant investicijas.

Reaguodamas į antradienį Seime paskelbtą informaciją Lietuvos bankas (LB) atmeta priekaištus dėl netinkamos šalies komercinių bankų priežiūros. Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas žurnalistams sakė, kad LB visada bendradarbiavo su visomis institucijomis „Man labai keista, kad ponas Jakeliūnas sako, kad mes nebendradarbiavom. Kad nuomonės išsissikyrė – tai normalu“, – kalbėjo centrinio banko vadovas.