Nepaisant 2021 m. I ketv. galiojusio karantino režimo, Lietuvos ūkio raida buvo palankesnė, nei tikėtasi. Lietuvos realusis BVP padidėjo 1,2 proc., nors euro zonoje šis rodiklis sumažėjo 1,3 proc. Šalies ekonomikos augimui daugiausia teigiamos įtakos turėjo investicijos ir namų ūkių vartojimo išlaidos. 2021 m. II ketv. numatomas spartesnis ekonomikos augimas, kuriam turės įtakos palyginamosios bazės efektas. 2021 m. II ketv. nestebimi tokie griežti karantino ribojimai, kurie galiojo tuo pačiu laikotarpiu prieš metus (tuomet BVP krito 4,6 proc.).
Ekonominės raidos scenarijuje projektuojama, kad Lietuvos realusis BVP 2021 m. padidės 4,1 proc., 2022 m. augimas spartės iki 4,4 proc., o 2023–2024 m. taps nuosaikesnis. Palankesni, nei tikėtasi, 2021 m. pirmojo ketvirčio šalies ūkio raidos rezultatai, įtrauktos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšos ir geresnės pagrindinių eksporto rinkų augimo prielaidos prisidėjo prie projekcijų peržiūros teigiama kryptimi. Numatoma, kad BVP augimą labiausiai skatins namų ūkių vartojimas ir įsibėgėjančios investicijos.
Tikimasi, kad, švelninant ribojimus ir didėjant nuo COVID-19 skiepytų asmenų skaičiui, vartotojų ekonominės padėties vertinimas turėtų gerėti, o prekių ir ypač paslaugų išlaidos – didėti. Privatųjį vartojimą skatins numatomas augantis vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis, viršijantis infliaciją, bei didėjantis užimtųjų skaičius. Projektuojama, kad 2021 m. infliacija išaugs iki 2,6 proc. Tai gali lemti žemos palyginamosios bazės efektas, naftos kainos svyravimai, tiekimo grandinių sutrikimai. 2023–2024 m. infliacija turėtų stabilizuotis 2 proc. lygyje.
„Nors ekonomikos padėtis šiemet numatoma geresnė, nei tikėtasi pavasarį, įvairių šalies ekonominių veiklų situacija nėra tolygi. 2021 m. gegužės mėn. pramonės gamybinių pajėgumų panaudojimas grįžo į prieš pandemiją buvusį lygį. Šiuo laikotarpiu laisvų darbo vietų skaičius yra didžiausias nuo 2008 m. Pramonės sektoriuje įmonių, kurių veiklą riboja darbuotojų trūkumas, dalis pasiekė 2019 m. lygį, o prekybos ir statybos sektoriuje – artima daugiamečiam vidurkiui. Tačiau maitinimo ir apgyvendinimo, meninė, pramoginė ir poilsio organizavimo veiklos yra veikiamos karantino apribojimų. Tikslingų, į labiausiai nuo pandemijos nukentėjusias ekonomines veiklas orientuotų skatinimo priemonių poreikis išlieka aktualus“, – teigia Biudžeto politikos stebėsenos departamento vyriausiasis specialistas Jaroslav Mečkovski.
Lietuvos ekonomikos raidą gali neigiamai veikti rizikos, susijusios su tarptautinių prekybos partnerių augimo tempais, COVID-19 pandemijos dinamika. Atsigaunant pasaulio pramonės sektoriui, didžiųjų pasaulio ekonomikų žaliavų paklausa auga sparčiau, nei tikėtasi. Todėl įžvelgiama galimų rizikų dėl tiekimo grandinių trikdžių.
Vidaus rizikos veiksniai išlieka susiję su infliacija ir darbo rinkos iššūkiais. Sparčiai augant pasaulinei gamybai, susidaręs žaliavų tiekimo trūkumas ir auganti naftos kaina kels prekių kainas. Vykstant skiepijimo nuo COVID-19 procesui ir laisvėjant taikomiems ribojimams, užimtų gyventojų skaičius didės, gyventojams ir įmonėms reikės prisitaikyti prie darbo rinkos pokyčių.
Valstybės kontrolė, vykdydama fiskalinės institucijos funkcijas, atnaujino Lietuvos ekonomikos temperatūros diagramą. Joje pateikta 2021 m. II ketv. prognozė rodo, kad Lietuvos ekonomikos temperatūra kils ir, tikėtina, pasieks 2017–2019 m. vidutinį lygį.
