Europos valstybėms dar praėjusį birželį nusprendus priimti šeštąjį sankcijų paketą, siekiant nustoti finansuoti Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino karo mašiną, pirmieji draudimai rusiškai žaliavinei naftai įsigaliojo pernai gruodį.
Tačiau šiemet pradės veikti ir dar vienas draudimas – nuo vasario 5 d. embargas bus taikomas rusiškiems naftos produktams.
Europa – milžinas, kuris yra pažadintas
Ekonomistas Marius Dubnikovas, vertindamas galimus scenarijus, kaip galėtų keistis kuro kainos įsigaliojus dar vienam draudimui, nukreiptam prieš rusiškos naftos produktus, teigė, kad didelio sukrėtimo tikėtis neverta.
„Tą poveikį mes jaučiame jau šiandien, o labiausiai tai paveikia dyzelino kainas – neseniai litro kaina buvo apie 20 euro centų brangesnė už benziną, o ir dabar kaina išlieka maždaug 12–15 euro centų didesnė. Būtent tai ir galima laikyti artėjančių sankcijų poveikiu“, – kalbėjo ekonomistas.
M. Dubnikovas pripažįsta, kad Europa iš tiesų susidūrė su gamybinių pajėgumų trūkumais, o rusiško dyzelino importas sudarė nemenką dalį, skaičiuojamą dešimtis procentų.
Tačiau net ir tokiu atveju, kai įsigalioja vis daugiau sankcijų, nukreiptų prieš Rusiją, ekonomisto manymu, Europai „mirties ar gyvenimo klausimų kilti neturėtų“.
„Pasaulyje dyzelino tikrai yra ir jo pakaks, tačiau pagrindinis klausimas: kiek jis kainuos? Visa ši istorija – tiek kalbant apie dujas, tiek apie naftą – parodė, kad kai problema yra aiški, sprendžiama iš anksto. Gali būti, kad dyzelinas šiek tiek pabrangs, įvyks tam tikri kainų svyravimai, bet galiausiai vis tiek viskas grįš į savo normos ribas.
Akivaizdu, kad Europa pademonstravo savo raumenis, kad ji nėra senutė, bet milžinas, kuris yra pažadintas ir sugebantis spręsti savo problemas. Krizės nekyla tose vietose, kur situacija yra aiški“, – kalbėjo M. Dubnikovas.
Kuro kainos daugiausiai kiltų ne dėl ES sankcijų?
Tuo metu ekonomistas Aleksandras Izgorodinas antrina, kad dėl naujo draudimo įsigaliojimo rinkoje sukrėtimų neturėtų būti. Tačiau kuro kainos, tikėtina, artimiausiais mėnesiais galėtų keistis dėl kitų priežasčių.
„Jeigu kalbėtumėme apie trumpąjį laikotarpį, aš manau, per artimiausius 2–3 mėnesius yra labai didelė tikimybė, kad dyzelino kaina Lietuvoje ir Europoje didės. Tačiau tai yra susiję ne tik su europinėmis sankcijomis.
Neprognozuočiau dyzelino kainų šuolių Europoje iš karto įsigaliojus sankcijoms, nes rinka jau nemažą dalį tos naujienos yra įvertinusi. Aš manau, kad dyzelino kaina gali kilti tik tuo atveju, jeigu mes matysime didesnį dyzelino trūkumą, negu šiuo metu rinka prognozuoja“, – teigė A. Izgorodinas.
Ekonomistas pripažįsta, kad Rusija yra pakankamai didelė Europos rinkos žaidėja. Štai „Argus Media“ duomenys atskleidžia, kad 2020–2021 m. Rusija Europai perduodavo maždaug 50–60 proc. dyzelino, o šių metų rugsėjo mėnesį šis skaičius nukrito iki 40 proc.
Tačiau A. Izgorodinas atkreipia dėmesį į dar vieną aspektą, kodėl kainos už dyzeliną dėl įvestų sankcijų Europoje neturėtų didėti.
„Nepamirškime, kad dujų kaina Europoje nuo rugpjūčio mėnesio nukrito 5 kartus. Tai reiškia, kad dyzelino poreikis Europoje tikriausiai yra šiek tiek sumažėjęs, nes nėra tokios didelės motyvacijos pereiti prie dyzelino generuojant elektrą ir šildymą.
Šildymo poreikis Europoje yra mažesnis todėl, kad vyrauja šiltesni orai. Jeigu žiema būtų šaltesnė, tikėtina, kad dyzelino kaina galėtų būti didesnė“, – svarstė rinkos ekspertas.
Ekonomistas svarsto, kad kuro kainų pokyčiai gali būti susiję ir su kitomis priežastimis, viena jų – pakitusi JAV centrinio banko politika.
„Tai tikriausiai gali įvykti maždaug vasario pabaigoje arba kovo pradžioje, bet tai yra visiškai nesusiję su sankcijomis.
Tikėtina, kad JAV centrinis bankas kovo mėnesį nustos kelti palūkanas, o tai bus signalas visoms žaliavų rinkoms, įskaitant ir naftininkus, kad tas blogiausias pinigų politikos laikotarpis jau yra praeityje ir galbūt pasaulio ekonomika stabilizuosis“, – teigė pašnekovas.
A. Izgorodinas paaiškina, kad tokiu atveju atsispindi įprastiniai rinkos dėsniai – kai centriniai bankai mažina palūkanas, rinka suaktyvėja, kainos didėja, o jeigu vykdoma priešinga ekonominė strategija – žaliavų kainos krinta, mat mažėja ir paklausa.
Be to, eksperto manymu, vertėtų neužmiršti ir Kinijos, kuri gali daryti didelę įtaką rinkai.
„Tikriausiai pavasarį ir vasarą mes matysime geresnius Kinijos makroekonomikos rodiklius. Turbūt dėl to naftos, dyzelino kaina vėl galėtų padidėti. Tačiau Kinijos atsigavimas numatomas laipsniškas, todėl aš neprognozuočiau kažkokio labai didelio kainų šuolio“, – pastebėjo ekonomistas.
Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenimis, „Brent“ nafta praėjusią savaitę pabrango 5,7 proc. ir vidutiniškai kainavo 81,6 JAV dolerio už barelį.
Visgi ekonomistas M. Dubnikovas mano, kad pastaruoju metu pastebima didėjanti kainų tendencija neturėtų būti tiesiogiai susijusi su vasarį įsigaliosiančiomis sankcijomis.
„Rinkoje vyksta tiesiog paklausos ir pasiūlos žaidimai. Nemanau, kad naujas sankcijų etapas gali daryti įtaką“, – teigė jis.
LAE pastebi, kad lapkričio 21–sausio 16 dienomis vidutinė „Brent“ naftos kaina buvo 81,5 JAV dolerio už barelį ir paskutines 8 savaites laikėsi mažesniame nei 90 JAV dolerių už barelį lygyje.
Tuo metu „Urals“ rūšies naftos kainos kritimas, pasak LEA, matomas nuo gruodžio 5 dienos, kuomet įsigaliojo Europos Sąjungos, Didžiojo septyneto (G-7) ir Australijos sutarta 60 JAV dolerių už barelį riba rusiškai naftai. Iki tol „Urals“ rūšies naftos kainos svyravo tarp 60–70 JAV dolerių, tačiau po kainų ribojimo įvedimo jos svyruoja 50–60 JAV dolerių lygyje.
Baltijos šalyse per praėjusią savaitę atpigo tik benzinas Lietuvoje
Baltijos valstybių mažmeninėje degalų rinkoje per praėjusią savaitę atpigo tik benzinas Lietuvoje, tuo tarpu kiti degalai regione brango, rodo BNS kaupiami duomenys pagal vidutines kainas viename didžiausių regione „Circle K“ degalinių tinkle.
Pigiausi degalai išlieka Lietuvoje, brangiausi – Estijoje.
Vidutinė 95 markės benzino litro kaina „Circle K“ degalinėse Vilniuje per savaitę iki sausio 20-osios atpigo nuo 1,519 iki 1,509 euro, tuo tarpu Rygoje ir Taline – pabrango atitinkamai nuo 1,607 iki 1,617 ir nuo 1,719 iki 1,759 euro.
98 markės benzino vidutinės litro kainos praėjusį penktadienį buvo atitinkamai nuo 1,608 euro, 1,657 euro ir 1,809 euro.
Dyzelino litras „Circle K“ degalinėse Lietuvos sostinėje pabrango vidutiniškai nuo 1,649 iki 1,669 euro, Latvijos – nuo 1,697 iki 1,707 euro, Estijos – nuo 1,749 iki 1,789 euro.
Suskystintų dujų automobiliams litro kaina sausio 20-ąją buvo atitinkamai 0,722 euro, 0,835 euro ir 0,800 euro.
Šis kainų palyginimas yra tik informacinio pobūdžio. Degalų kainos skirtingose degalinėse gali skirtis.
