Tuo metu gyventojai socialiniame tinkle diskutavo apie vagystes iš parduotuvių ir ar tai gali būti laikoma žala darbdaviui. Viena moteris pasidalijo, kad dirba nedidelėje drabužių parduotuvėje.
„Dirbu parduotuvėje jau metus. Ir neseniai pirmą kartą teko susidurti su vagyste. Kažkas pavogė porą megztinių. Nesuprantu, kaip jie dingo. O kai apie tai pranešiau vadovei, ši sakė, kad pati turėsiu atlyginti žalą, t. y. sumokėti 120 eurų. Man tai – didelė suma.
Ar galiu atsisakyti atlyginti žalą? Ar tokiu atveju darbdavys gali kreiptis į Teismą ar kitas institucijas dėl žalos atlyginimo? Tikrai stengiausi dirbti gerai, stebėdavau klientus, nesuprantu, kaip ir kodėl dingo prekės“, – rašė moteris.
Dalis komentatorių tikino, kad moteris neprivalo atlyginti žalos.
„Juk parduotuvių savininkai turi prisiimti riziką, kad dalis prekių gali būti pavogta. Kodėl darbuotojai turėtų atlyginti žalą?“ – stebėjosi komentatorė.
Kita moteris irgi antrino ir dalijosi savo patirtimi.
„Pardavėjai juk nekalti, kad dingsta prekės. Esu dirbusi parduotuvėje, pasitaikydavo, kad smulkius daiktus, kuriuos išdėliodavome prie kasos, nugvelbdavo vagys. Tačiau darbdavys niekada nėra prašęs, kad mes, pardavėjai atlygintume žalą“, – pasakojo komentatorė.
Tuo metu kiti žmonės siūlė susirasti darbo sutartį.
„Ten turėtų būti įtrauktas punktas apie vagystes. Gali būti, kad darbdavys nori apsisaugoti nuo nemalonumų. Juk ir patys darbuotojai gali kažką pavogti. Tai prieš darbinantis darbo sutartyje reikėtų sutarti, kas turi atsakyti už vagystes ir jų metu padarytą žalą“, – siūlė vyras.
Bando pasipelnyti?
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) patvirtino, kad darbuotojai skundžiasi nesąžiningais darbdaviais, kurie naudodamiesi darbuotojų nežinojimu, bando pasipelnyti.
„Pasitaiko atvejų, kai tam tikrose įmonėse darbuotojai pasirašo vekselius, kuriais ateityje įsipareigoja padengti darbdaviui galimai padarytą žalą. O transporto sektoriuje darbdaviai išskaito iš darbuotojų už transporto priemonės nusidėvėjimą, apgadinimus arba padidėjusias kuro sąnaudas, nors nėra nustatyta darbuotojo kaltė.
Iš prekybos sektoriaus sulaukiame klausimų dėl prekių trūkumo nuostolių padalinimo visam darbuotojų kolektyvui. Šie ir kiti panašūs išskaičiavimai yra nepagrįsti ir neteisėti. Išskaitos iš darbuotojo darbo užmokesčio gali būti daromos tik laikantis Darbo kodekso nuostatų“, – tikino VDI specialistai.
Žalos aplinkybės
Advokatė Evelina Kiznė pastebėjo, kad dažniausiai žalą darbdaviui darbuotojas padaro netikėtai ir nelauktai.
„Žmogiškoji klaida ar dėmesio klaida ir štai nuostoliai.
Darbdaviai paprastai paprašo darbuotojo atlyginti visą žalą, jie vadovaujasi principu – darbuotojas kaltas, todėl jis turi ir susimokėti. Ir iš tiesų darbuotojo kaltė turi būti nustatyta, tačiau tai dar nereiškia, kad darbuotojas privalės darbdaviui atlyginti visą žalą“, – komentavo teisininkė.
Anot jos, atlygintinos turtinės žalos dydį sudaro tiesioginiai nuostoliai ir negautos pajamos. Advokatė pastebėjo, kad, nustatant atlygintinos turtinės žalos dydį, atsižvelgiama į:
- netekto turto ar turo, kurio vertė sumažėjo ,vertę, atskaičiavus nusidėvėjimą, natūralų sumažėjimą ir turėtas išlaidas (tiesioginius nuostolius);
- žalą patyrusios darbo sutarties šalies kaltės laipsnį ir jos veiksmus, siekiant išvengti žalos atsiradimo;
- žalą padariusios darbo sutarties šalies kaltės laipsnį ir jos veiksmus, siekiant išvengti žalos atsiradimo;
- faktą, kiek patirtai žalai atsirasti turėjo įtakos darbdavio veiklos pobūdis, ir jam tenkanti komercinė ir gamybinė rizika.
„Jeigu darbdavys buvo apdraudęs darbuotojo civilinę atsakomybę (taip pat ir trečiųjų asmenų atžvilgiu), jis privalo kreiptis dėl draudimo atlyginimo išmokėjimo tiesiai į draudiką“, – sakė E. Kiznė.
Ji vardijo, kada darbuotojas atsako ir visą žalą atlygina, kai:
- žala buvo padaryta tyčia;
- žala padaryta jo veikla, turinčia nusikaltimo požymių;
- žala padaryta, neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų darbuotojo;
- žala padaryta pažeidus pareigą saugoti konfidencialią informaciją, susitarimą dėl nekonkuravimo;
- darbdaviui padaryta neturtinė žala;
- kai visiško žalos atlyginimo atvejis numatytas kolektyvinėje sutartyje.
Kokio dydžio žalą privalo atlyginti darbuotojas?
„Atlygintinos žalos ribos negali viršyti darbuotojo 3 vidutinių darbo užmokesčių dydžio Tačiau jeigu turtinė žala buvo padaryta dėl darbuotojo didelio neatsargumo, jis turi atlyginti žalą, bet ne daugiau kaip jo 6 vidutinių darbo užmokesčių dydžio.
Teritorinė, šakos kolektyvinė sutartis gali numatyti kitus atlyginamos turtinės žalos dydžius, kurie negali viršyti 12 darbuotojo vidutinių darbo užmokesčių dydžių“, – skaičiavo advokatė E. Kiznė.
Anot jos, piniginė žala gali būti išskaityta iš darbuotojo atlyginimo, darbdavio rašytinių nurodymu.
„Šios išskaitos iš atlyginimo dydis negali viršyti 1 mėnesio darbuotojo vidutinio atlyginimo dydžio, net jeigu žala buvo didesnė. Likusi žala gali būti priteista.
Darbdavio nurodymas išieškoti žalą gali būti priimtas ne vėliau, kaip per 3 mėnesius nuo žalos paaiškėjimo datos“, – komentavo advokatė.
Ji pateikė ir pavyzdį.
„Pavyzdžiui, darbuotojas eismo įvykio metu, dėl didelio neatsargumo, nepastebėjęs kelio ženklinimo, apgadino darbdavio automobilį. Žalos dydis siekia 10 vidutinių atlyginimų.
Darbdavys yra apdraudęs transporto priemonę Kasko draudimu, tačiau draudimo bendrovė pareikalavo sumokėti franšizę, kurios dydis – trečdalis darbuotojo vidutinio atlyginimo. Darbuotojas turi atlyginti darbdaviui žalos dydį, lygų franšizei, o darbdavys gali priimti nurodymą žalą išskaityti iš užmokesčio“, – komentavo E. Kiznė.
