Labiausiai – nuo 14,5 proc. iki 16,5 proc. – didėjo 16–24 metų jaunuolių nedarbas, skelbia Užimtumo tarnyba.
Tarnybos vadovės Ingos Balnanosienės teigimu, didėjantis jaunimo nedarbas susijęs su sektoriais, kuriuos labiausiai paveikė karantinas ir ekstremali situacija.
„Dauguma jų dirbo prekybos, paslaugų ir aptarnavimo įmonėse, kurios šiuo laikotarpiu optimizavo funkcijas ir žmogiškuosius išteklius. Mažiau kvalifikuoti ir mažesnę darbo patirtį turintys darbuotojai, ypač jaunimas, neteko darbo. Taip pat nuo birželio kreipėsi 18 tūkst. studijuojančio jaunimo – registruotis juos paskatino galimybė gauti darbo paieškos išmoką”, – pranešime sakė ji.
Daugiausiai nedirbančių jaunų žmonių buvo Kaune – 21,2 proc., Alytuje – 19,6 proc., Lazdijuose – 18,1 procento. Mažiausiai – Pakruojyje – 3,9 proc., Varėnoje – 6,5 proc. ir Neringoje – 6,8 procento.
Jaunimo grupėje aukštąjį universitetinį arba koleginį išsilavinimą turėjo 14,8 proc., mokėsi arba studijavo – 47,2 proc. 79 proc. jau turi darbo patirties, o likę niekur nedirbo.
Šiais metais tarnyboje darbo ieškančių jaunuolių daugiausiai įregistruota rugsėjį – 19 tūkst., kai vidutinis mėnesio vidurkis yra 6,6 tūkst. Jų skaičius auga nuo birželio.
Iš viso per dešimt mėnesių į tarnybą kreipėsi 101 tūkst. 16-29 metų žmonių – 52,8 proc. daugiau nei pernai.