Tam reikia ne tik vaizdo medžiagos, kurioje aiškiai matomas pažeidėjas, bet ir tikslaus jo adreso. O ir pranešti apie nusižengimą gali tik tame pačiame name prisideklaravęs gyventojas.
Savivaldybių atstovai papasakojo apie atvejus, kuomet žmonės skundžia rūkančiuosius, nors name net nėra uždrausta rūkyti.
Būna ir taip, kad žmonės piktinasi rūkymu butuose, tačiau dėl to nieko negalima padaryti, mat, kol balkone rūkyti – draudžiama, bute – galima.
Vis tik šią „nedemokratinę“ tvarką Seime yra siūloma keisti – dėl uždraudimo rūkyti turėtų sutarti 50+1 daugiabučio gyventojas.
Užtenka tik vieno gyventojo ir rūkyti bus uždrausta
Kauno miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Gintaras Gatulis primena, kad nuo 2021 m. sausio 1 d. Lietuvoje yra draudžiama rūkyti: bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiose gyvenamosiose patalpose, kitose bendrosios dalinės nuosavybės teisės patalpose ir kitose pastato dalyse bei daugiabučių namų balkonuose, terasose, lodžijose, nuosavybės teise priklausančiuose atskiriems savininkams, kai bent vienas namo gyventojas prieštarauja rūkymui.
Kauno miesto savivaldybės Būsto modernizavimo, administravimo ir energetikos skyriaus vedėjos Karolinos Sakalauskienės aiškinimu, jei asmuo nori, kad jo daugiabutyje būtų uždrausta rūkyti, jis turi pateikti prašymą savivaldybės administracijai.
Tuomet, pasak K. Sakalauskienės, meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius įformina sprendimą paskelbti, kad to daugiabučio namo balkonuose, terasose ir lodžijose yra draudžiama rūkyti.
Draudimas įsigalioja ne anksčiau kaip per 15 darbo dienų nuo įsakymo priėmimo dienos.
Tokiu atveju, anot G. Gatulio, už namo bendrojo naudojimo objektų valdymą atsakingi asmenys privalo informuoti daugiabučio butų ir kitų patalpų savininkus apie šį draudimą, įrengti informacinius ženklus.
Tvarką siūlo keisti
Tokia tvarka, kai daugiabutyje uždrausti rūkyti užtenka vos vieno gyventojo prašymo, Seimo nario Juliaus Sabatausko įsitikinimu, yra nedemokratinė, tad ją reikia keisti.
Pirmadienį jis oficialiai registravo atitinkamas įstatymo pataisas: „Įstatymo projektu yra siūloma ištaisyti teisės ir demokratinių principų neatitinkančią normą, kuomet jokių išskirtinių jam deleguotų atstovavimo teisių neturintis vienas asmuo gali nuspręsti už visus daugiabučio butų savininkus, paliekant galimybę drausti rūkyti namo balkonuose, tačiau tik tais atvejais, kai tokį sprendimą palaiko daugiau nei pusė namo gyventojų.“
Jis atkreipė dėmesį, kad dėl bendro turto, bendros tvarkos daugiabučiuose visais kitais atvejais esą sprendžia dauguma gyventojų – yra taikoma vadinama 50+1 taisyklė.
„Balsų ar valios dauguma iš esmės yra taikoma didžiąja dauguma atveju, kuomet yra sprendžiama dėl ne vieną asmenį paliečiančių sričių reguliavimo nuo sprendimų priėmimų asociacijose iki įstatymų leidybos“, – paminėjo parlamentaras.
J. Sabatauskas pabrėžė, kad pagal dabartinį reguliavimą asmeniui net nereikia būti daugiabučio, kuriame jis gyvena, savininku, nes įstatyme numatyta, kad tokį draudimą visam namui gali įvesti gyventojas, o net ne buto savininkas:
„Tai reiškia, kad tokį laike neapribotą draudimą namui gali pritaikyti buto nuomininkas, kuriam buto savininkas leido deklaruoti savo gyvenamąją vietą nuomojamame bute.“
Seimo narys pridūrė, kad vis daugiau problemų daugiabučių gyventojams kelia tai, kad rūkymas iš balkonų persikelia į privačias erdves, pavyzdžiui, bute prie ventiliacijos angų ar gartraukių.
Nepaskundęs rūkiusiojo baudą mokės savininkas
G. Gatulis nurodė, kad už rūkymą daugiabučiuose, kuriuose tą daryti draudžiama, asmenys gali gauti įspėjimą arba baudą nuo 20 iki 50 eurų. Jei nusižengimas padaromas pakartotinai – nuo 50 iki 90 eurų.
Patalpų (butų), kuriuose buvo rūkoma, savininkams yra skiriama bauda nuo 30 iki 60 eurų. Nusižengimą pakartojus – nuo 60 iki 120 eurų.
Marijampolės savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus aiškinimu, jei, pavyzdžiui, balkone rūkė ne pats buto savininkas, o kitas asmuo, tai savininkas turi nurodyti ten rūkiusio asmens duomenis: vardą, pavardę ir gyvenamosios vietos adresą.
Jei šių duomenų buto savininkas nenurodo, tada jis yra baudžiamas minėta 30–120 eurų bauda.
Vilniaus miesto savivaldybės Komunikacijos skyriaus Ryšių su žiniasklaida specialistas Gabrielius Grubinskas nurodė, kad gavę skundą viešosios tvarkos pareigūnai kreipiasi į skundžiamame bute gyvenančius žmones, informuoja juos apie draudimo rūkyti galiojimą, ragina laikytis įstatymo nuostatų.
„Taip pat rekomenduojame skundą pateikusiems asmenims pasikalbėti su rūkančiais kaimynais, geranoriškai paraginti atsižvelgti į nerūkančių pastato gyventojų prieštaravimą“, – paminėjo atstovas.
Nubausti nėra paprasta – reikia ne tik vaizdinės medžiagos
Marijampolės savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyrius paminėjo, kad asmenys policijai ar savivaldybės administracijai pranešti apie draudimo rūkyti pažeidimus gali tik tame daugiabutyje, kuriame jie patys yra deklaravę gyvenamąją vietą.
Kartu su skundu turi būti pateikti duomenys, patvirtinantys rūkymo faktą ir aplinkybes daugiabučio namo balkone, terasoje ar lodžijoje:
„Pateikti objektyvius duomenis paprastai būna sudėtinga, kadangi įrodyti administracinės teisės nusižengimą reikia pateikiant atitinkamus įrodymus, kurie turi būti surinkti įstatyme numatytu būdu, t. y. teisėtai.
Tokie duomenys gali būti nuotrauka, vaizdo įrašas, ne vieno liudytojo parodymai, paties pažeidėjo prisipažinimas ir pan.“
Klaipėdos miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus Kontrolės ir prevencijos poskyrio vedėjas Linas Lapinskas pabrėžė, kad, norint pranešti apie tokį nusižengimą, namo ir buto numeriai yra būtini.
Jis neslėpė, kad be įrodymų (nesant nuotraukų ar vaizdo įrašų) ir asmeniui neigiant nusižengimą, jis negali būti nubaustas.
Vilniaus miesto savivaldybės atstovas dar pridūrė, kad balkone, terasoje ar lodžijoje rūkantis asmuo nuotraukose ar vaizdo įrašuose turi būti aiškiai matomas.
Šiaulių miesto savivaldybės atstovai pastebi, kad asmenys dažnai neužfiksuoja vykdomo pažeidimo, nenori ar paprasčiausiai negali nurodyti buto, kurio balkone rūkoma, apie rūkymą nori pranešti anonimiškai:
„Dažnai informuoja, kad rūko kaimynai, bet nežino, iš kurio buto. Todėl nustatyti rūkančiuosius – sudėtinga. Asmenys būna informuojami, kad pranešime nėra patvirtinta liudytojo tapatybė, kad pranešime turėjo būti nurodyti liudytojo duomenys (vardas, pavardė, adresas, telefono numeris ir kt.), pranešimas turėjo būti pasirašytas fiziniu ar kvalifikuotu elektroniniu parašu.
Pranešimuose pateikti duomenys nepatvirtina rūkymo fakto, neįmanoma nustatyti, ar asmens vykdyta veika turi administracinio nusižengimo požymių, taip pat neįmanoma nustatyti veiką vykdžiusio asmens.“
Skundžiasi dėl rūkymo, kai jis net nėra uždraustas
Vilniaus savivaldybė, atstovo teigimu, skundų dėl kaimynų rūkymo daugiabučiuose, kuriuose – draudžiama rūkyti, gauna po kelis per mėnesį.
Kaune, anot G. Gatulio, dažniausiai ir kreipiasi būtent namų, kuriuose draudžiama rūkyti, gyventojai.
Vis tik jis pastebi, kad kartais gyventojai skundžiasi nepateikdami objektyvių įrodymų, t. y. nuotraukų, vaizdo įrašų ir pan.: „Todėl tokių pranešimų tyrimai yra sudėtingesni, reikalaujantys daugiau laiko, dažnu atveju – ir mažiau rezultatyvūs.
Taip pat yra gaunami ir tokie skundai, kai asmuo rūko bute, tačiau numatytas draudimas rūkyti taikomas tik daugiabučių namų balkonuose, terasose ir lodžijose, o ne pačiame bute.“
Panevėžyje, anot atstovo Tado Martinaičio, iš viso buvo gauta vos keletas skundų dėl rūkymo balkonuose. Kita dalis skundų – dėl gyventojų, kurie po draudimo rūkyti balkonuose pradėjo tai daryti butuose.
„Vienas atvejis buvo gautas su filmuota medžiaga. Tačiau tas namas Alytaus mieste dar nėra paskelbtas nerūkymo zona. Atliekant tyrimą eigoje paaiškėjo, kad faktai nepasitvirtino, nes, apklausus gretimai gyvenančius kaimynus, jie tai paneigė.
Pranešėjo pateikta filmuota medžiaga buvo labai prastos kokybės ir vadovaujantis ja nustatyti, kad ten buvo tas rūkantis asmuo, pritrūko faktų ir daugiau įrodymų. Asmuo, rūkęs savo balkone, buvo tik įspėtas“, – pasakojo Alytaus miesto savivaldybės atstovai.
Šiaulių savivaldybė paminėjo, kad keliuose iš daugiabučių, dėl kurių buvo kreiptasi, rūkymas net nebuvo uždraustas.
„Daugiausiai skundžiasi auginantys mažamečius vaikus, ypač vasarą, kai dažniau vėdinamos patalpos – atidaromi langai, balkonų durys“, – pastebėjimais dalinosi Mažeikių rajono savivaldybės atstovai.
