Pavyzdžiui, viena moteris socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalino įrašu, kuriame papasakojo, kad susidūrė su problema.
„Nusipirkome kotedžą, remontuojame <...>. Daug darbų padaryti laukia. Bet esmė tokia: už bendros sienos kaimynai kotedže gyvena su vaikais ir nėščia moterimi.
Ta moteris nuolat jaučia dažų kvapą ir panašiai. Vis rašo žinutes dėl menkiausių kvapų. Atrodo, visas skyles užlopėm, per kur galėtų patekti kvapai pas kaimynus“, – rašė gyventoja.
Po įrašu pasipylė komentarai apie tai, kad tai – ne jų problema, o pasitaikė nepavydėtini kaimynai: „Na ką, meskite darbus ir pardavinėkite kotedžą... Nieko gero čia, manau, nebus, jei jau dabar kvapai trukdo.“
Vis tik tv3.lt kalbinti specialistai nurodė, kad dėl tam tikrų kvapų išties gali kilti problemų, ir įvardijo, kokių apskritai leidimų reikia remontui.
Pavyzdžiui, savivaldybei reikia pranešti apie būsimą garso lygį, už kurį kai kur net po 17 val. galima gauti baudas.
Už kvapus – 600 eurų bauda, bet sunkiai įsivaizduojama
Pasak advokatų kontoros „Borevičius ir partneriai“ advokato Justino Borevičiaus, skundą dėl blogų kvapų, sklindančių iš remontą atliekančio kaimyno patalpų, reikėtų adresuoti savivaldybės administracijai.
Vis tik jis neslėpė, kad teisinis vertinimas dėl kvapų – labai sudėtingas, nes dažų kvapo jutimas turi daug subjektyvumo:
„Skirtingi asmenys gali skirtingai jausti dažų kvapą – vieniems jis gali būti nepakeliamas, kitiems nedaryti jokios įtakos. O kvapų išmatavimas objektyviai – sunkiai įmanomas.“
Advokatas paminėjo, kad remontą atlekiančiam kaimynui, dėl kurio veiksmų pasklido pavojingi kvapai, pagal Administracinių nusižengimų kodeksą, galėtų būti taikomas įspėjimas arba bauda.
Asmenims – nuo 60 iki 140 eurų, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – 140–600 eurų.
„Tačiau atkreipiu dėmesį, kad higienos normos kvapų reguliavimas yra taikomas tik ūkinei veiklai. Todėl, jei remonto metu kvapus paskleistų samdomas rangovas, vykdantis ūkinę veiklą, teorinė atsakomybė egzistuoja.
Jei paskleistų pats kaimynas, remontuojantis butą, atsakomybė – sunkiai įsivaizduojama“, – kalbėjo J. Borevičius.
Kada reikalauti žalos atlyginimo, o kada nėra pagrindo?
Pasak teisininko, bendra taisyklė yra ta, kad remontą darantis asmuo statybos darbus turi atlikti taip, kad būtų laikomasi teisės aktų reikalavimų.
Taip pat, kad nebūtų daroma žala trečiųjų asmenų, tarp jų – ir kaimynų, interesams: „Tokia pareiga apima draudimą trikdyti kaimynų ramybę ir poilsį remonto darbų atlikimo metu.
Draudžiama atlikinėti remonto darbus neturint reikiamų statybą leidžiančių dokumentų, kai jie yra privalomi. Pavyzdžiui, griaunant ar pertvarkant pastato laikančiąsias konstrukcijas, rekonstruojant ar atliekant kapitalinį remontą.“
Pasak J. Borevičiaus, kaimynai, manantys, kad remonto darbus atliekantis asmuo pažeidžia jų interesus, gali kreiptis dėl savo teisių gynimo ir reikalauti, kad nebūtų pažeidžiami teisės aktai ir kaimynų interesai.
Kilus įtarimams, kad remontas yra atliekamas neteisėtai, pavyzdžiui, griaunamos laikančiosios konstrukcijos, galima kreiptis su skundu į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją.
O dėl pastovaus, nuolatinio triukšmo remonto metu – į savivaldybės administraciją. Jeigu triukšmas yra nepastovus, ypač vakaro arba nakties metu, reikia kreiptis į policiją.
Pašnekovas pridūrė, kad visais atvejais nukentėjęs asmuo gali reikšti ieškinį civiline tvarka ir, įrodęs pažeidimą, reikalauti žalos atlyginimo – tai yra taikoma tiek kvapų, tiek triukšmo atvejais.
„Kita vertus, reikia priminti, kad asmens būstas yra jo nuosavybė, kuria disponuoti jis gali savo pasirinkimu.
Todėl, jeigu remontas vykdomas nepažeidžiant statybos darbų atlikimui keliamų teisės aktų, turint visus reikiamus leidimus ir sutikimus (kai jie yra būtini), nekelia neteisėto triukšmo ar kitų pavojingų padarinių, pagrindo reikšti skundus dėl atliekamo remonto nebūtų jokio pagrindo, nepaisant to, kad kaimynai juo ir nėra patenkinti“, – atkreipė dėmesį advokatas.
Kada reikia daugumos pritarimo, o kada užtenka tik pranešti
Vilniaus miesto savivaldybė pažymėjo, kad visiems remonto darbams, kurių metu yra keliamas triukšmas, galioja vienodi reikalavimai, nepriklausomai nuo jų trukmės.
Anot jos, čia yra svarbūs du aspektai: pranešimas savivaldybei apie planuojamus remonto darbus ir darbų atlikimo laikas paroje.
Klaipėdos miesto savivaldybė nurodė, kad daugiabučiuose namuose gali būti atliekami paprastojo arba kapitalinio remonto darbai.
Jos aiškinimu, atliekant paprastąjį remontą jokie reikalavimai nėra keliami, išskyrus ribojamą atliekamų remonto darbų laiką bei tai, kad planuojant darbus gyvenamosiose patalpose ir gyvenamosiose teritorijose privaloma ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas iki darbų pradžios savivaldybės administracijai pateikti pranešimą.
Savivaldybė įvardijo, kad, daugiabučiame name atliekant buto kapitalinį remontą, privaloma:
- užsakyti buto kapitalinio remonto projektą;
- gauti gyvenamojo namo bendraturčių daugumos pritarimą;
- parengtam projektui atlikti konstrukcijų dalies ekspertizę (nes bute bus pertvarkomos laikančios konstrukcijos);
- savivaldybės administracijai ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas iki darbų pradžios pateikti pranešimą apie planuojamus darbus.
„Jei bute, atliekant paprastojo ar kapitalinio remonto darbus, kartu bus keičiama pastato išorės išvaizda (pvz., įstiklinami balkonai ar lodžijos, keičiami langai į kitokio dalinimo, rėmų spalvos, ant fasado kabinama inžinerinė įranga), be pirmų trijų punktų, privalomų kapitalinio remonto atžvilgiu, išpildymo, dar bus būtina gauti statybą leidžiantį dokumentą per informacinę sistemą „Infostatyba“, – pridūrė Klaipėdos miesto savivaldybė.
Kaip pamatuoti triukšmo lygį?
Vilniaus miesto savivaldybė nurodė, kad planuojant statybos, remonto ar montavimo darbus, privaloma ne vėliau kaip prieš 7 dienas iki darbų pradžios pateikti savivaldybei informaciją apie triukšmo šaltinių naudojimo vietą, planuojamą triukšmo lygį, jo trukmę per parą ir triukšmo mažinimo priemones.
O J. Borevičius pridūrė, kad apie numatomą remontą rekomenduojama atskirai informuoti ir kaimynus.
Klaipėdos miesto savivaldybė įvardijo, kad teikti informaciją apie statybos darbuose planuojamų naudoti triukšmo šaltinių skleidžiamą triukšmą savivaldybės interneto svetainėje rekomenduojama nurodant triukšmo lygį.
Atstovų aiškinimu, daugelis statybos darbų įrangos, prietaisų turi lipdukus su juose nurodytu triukšmo lygiu, kitais atvejais informacija apie triukšmo lygį gali būti nurodyta tokių įrenginių techninėje dokumentacijoje.
„Gyventojams yra rekomenduojama nurodyti prietaisų, kuriuos naudos darbų metu, skleidžiamo triukšmo lygį. Taip pat galima nurodyti, ir kokius prietaisus naudoja.
Gautas pranešimas savivaldybėje nustatyta tvarka yra registruojamas ir perduodamas Sveikatos apsaugos skyriaus specialistams, kurie, įvertinę pateiktą informaciją, prireikus susisiekia su triukšmo šaltinių valdytojais, tikslina trūkstamus duomenis“, – dėstė savivaldybė.
Triukšmingi remonto darbai – iki 17 val. ir baudos
Klaipėdos gyvenamosiose patalpose ir teritorijose triukšmą keliantys statybos darbai yra leidžiami nuo pirmadienio iki penktadienio įskaitytinai, išskyrus švenčių dienas ir nedarbo dienas, nuo 9 iki 19 val., šeštadieniais – nuo 10 iki 16 val.
Klaipėdos miesto savivaldybė įvardijo, kad už statybų triukšmą draudžiamu laiku taikoma 150–600 eurų bauda, o nusižengimą padarius pakartotinai – 500–1 tūkst. eurų bauda.
„Už triukšmingus remonto darbus, vykdomus savivaldybės gyvenamojoje teritorijoje nepranešus savivaldybei, pernai surašyti 5 administracinių nusižengimų protokolai, šiemet – 2.
Pranešimų apie triukšmingus remonto darbus sulaukiama maždaug po 2–3 per mėnesį“, – atskleidė atstovai.
Vilniuje tokie statybos ar remonto darbai yra leidžiami darbo dienomis nuo 7 iki 18 val., o savaitgaliais ir švenčių dienomis – nuo 9 iki 17 val.
Savivaldybė paminėjo, kad yra kelios išimtys, kada triukšmingi statybos darbai gali vykti ir vakaro, ir nakties metu. Pavyzdžiui, asfaltavimo, eismo organizavimo priemonių įrengimo, grindų betonavimo ir kt. darbai.
J. Borevičius nurodė, kad remontą atliekančiam ir triukšmo ribojimus pažeidusiam kaimynui gali grėsti bauda nuo 80 iki 200 eurų, juridinių asmenų vadovams arba kitiems atsakingiems asmenims – nuo 200 iki 300 eurų.
O, jeigu gyventojas atlieka remontą apie jį nepranešęs savivaldybei ne vėliau kaip prieš 7 dienas, gali gauti baudą nuo 100 iki 600 eurų.
Vis tik Vilniaus miesto savivaldybė akcentavo, kad, jei remontą atlieka patys gyventojai, natūralu, kad jie gali nežinoti galiojančios tvarkos:
„Todėl pirmiausia jie – ne baudžiami, o supažindinami, kaip reikia informuoti savivaldybę ir kokiu metu galima atlikti triukšmą keliančius remonto darbus.“
kiek baudos išrašyti, o gal prisijungti?
