Tūkstančiai vairuotojų jau yra patyrę, ką reiškia staiga nerasti savo automobilio ten, kur jį paliko.
Ir nors pirmoji aplankiusi mintis gali sufleruoti apie vagystę, tačiau tiesa yra ta, kad automobilį pervežti iš vienos vietos į kitą gali savivaldybių samdomos įmonės.
O nutempti jūsų transporto priemonę gali ne tik, kai ją pastatysite netinkamoje vietoje, bet ir tada, jei jo visai nenaudosite.
Tūkstančiai nutempiamų automobilių
Vilniaus miesto savivaldybės atstovas Gabrielius Grubinskas naujienų portalui tv3.lt pasakojo, kad priverstinai nuvežamų automobilių skaičius kasmet svyruoja nuo maždaug 2,5 iki 3 tūkst. Pasak jo, skaičiai miesto mastu nemažėja.
„Tačiau pareigūnai pastebi, kad palaipsniui mažėja itin grubių, įžūlių ir akivaizdžiai piktybiškų automobilių statymo pažeidimų atvejų senamiestyje.
Tai leidžia operatyviau reaguoti į toliau nuo sostinės centro nutolusiuose rajonuose kylančias problemas, padėti atliekų vežėjams, kurie dėl netvarkingai pastatytų automobilių negali tinkamai aptarnauti konteinerių“, – kalbėjo G. Grubinskas.
Tuo metu Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Gintaras Gatulis teigė, kad, palyginti 2022 su 2024 m., yra stebimas nežymus pranešimų ir priverstinai nutempiamų nenaudojamų transporto priemonių skaičiaus mažėjimas.
„Šie duomenys leistų manyti, kad Kauno miesto gatvėse ir kitose bendro naudojimo teritorijose atsiranda daugiau tvarkos, transporto priemonių savininkai tampa sąmoningesni ir atsakingiau prižiūri savo turtą.
Priverstinai nuvežami įvairių gamintojų automobiliai, pavyzdžiui, „VW“, „Opel“, „Renault“. Jie priverstinai nuvežami iš įvairių Kauno mieste esančių bendrojo naudojimo vietų, galbūt kiek dažniau iš miegamųjų Kauno miesto mikrorajonų“, – kalbėjo G. Gatulis.
Skundus rašo gyventojai, automobilių savininkams – baudos
G. Grubinskas pripažįsta, kad Vilniuje gyventojų skundų ir pranešimų apie neeksploatuojamas arba eismui trukdančias transporto priemones sulaukiama tikrai daug.
„Nustačius, kad transporto priemonė yra neeksploatuojama, ieškomas jos savininkas. Jei savininkas nustatomas, o nusižengimas fiksuojamas pirmą kartą – savininkas yra įspėjamas ir įpareigojamas pasirūpinti transporto priemone, t. y. pradėti eksploatuoti transporto priemonę arba pašalinti ją iš bendro naudojimo vietos.
Jei asmuo automobiliu nepasirūpina, antrą kartą skiriama piniginė bauda, o automobilis konfiskuojamas. Jei neeksploatuojamos transporto priemonės savininkas nežinomas ar nežinoma jo buvimo vieta, ji perimama savivaldybės žinion ir pradedama turto pripažinimo bešeimininkiu procedūra“, – paaiškino G. Grubinskas.
Jei transporto priemonė yra pastatyta pažeidžiant Kelių eismo taisyklių (KET) reikalavimų ir ji nufotografuojama, už tai automobilių savininkams surašomas protokolas ir skiriama bauda.
„Transporto priemonės priverstinai nuvežamos tik tais atvejais, kai jos dėl padaryto nusižengimo trukdo saugiam transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui, kelia grėsmę eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei arba kitaip pažeidžia kitų asmenų teises.
Pavyzdžiui, transporto priemonės priverstinai nuvežamos, kai dėl parkavimo pažeidžiant KET užstoja matomumą kitiems eismo dalyviams, trukdo pravažiuoti, užkerta galimybę pėstiesiems naudotis šaligatviu ar pėsčiųjų perėja, šiukšliavežėms privažiuoti prie atliekų konteinerių ir pan.“, – kalbėjo G. Grubinskas.
Pašnekovas G. Gatulis antrina, kad Kaune gyventojai taip pat aktyviai teikia pranešimus apie stovinčias ir ilgą laiką nenaudojamas transporto priemones prie bendro naudojimo vietų, pavyzdžiui, daugiabučių namų.
„Dalis pranešimų nepasitvirtina, nes ne visais atvejais transporto priemonės stovinčios bendrojo naudojimo vietoje atitinka neeksploatuojamos transporto priemonės požymius.
Taip pat pasitaiko atvejų, kai transporto priemonės paliktos stovėti suformuotame žemės sklype, juridiniam ar privačiam asmeniui priklausančioje teritorijoje, kuri nėra laikoma bendrojo naudojimo vieta“, – sakė Kauno savivaldybės atstovas.
Reikės susimokėti, o kada automobilio neteksite?
Jei automobilis yra neeksploatuojamas, pasak G. Grubinsko, tokio turto pripažinimo bešeimininkiu procedūros yra ilgos ir sudėtingos.
Kitaip tariant, dabar teisės aktuose numatyta tvarka ir terminai saugo privačios nuosavybės neliečiamumą, kuris įtvirtintas ir Konstitucijoje. Būtent dėl to nenaudojamų automobilių patraukimas gali užtrukti.
Taigi, kol yra ieškomas savininkas, nutempta transporto priemonė atsiduria Vilniaus miesto savivaldybė žinion. Tokie priverstiniai nuvežimai, savivaldybės atstovo teigimu, pernai metais taikyti 63 kartus.
„Jei pripažinimo bešeimininkiu turtu procedūros metu savininkas atsiranda, automobilis grąžinamas, tačiau savininkas turi padengti savivaldybės patirtas išlaidas už automobilio nuvežimą ir antstolio paslaugas, iš viso – 217,8 euro. Tokių atvejų pernai buvo 4.
Neatsiradus savininkui ir teismui priėmus sprendimą pripažinti transporto priemonę bešeimininkiu turtu, ji utilizuojama“, – paaiškino G. Grubinskas.
Tiesa, jei savininkas nepasirūpina savo neeksploatuojama transporto priemone ir ji konfiskuojama, nebūtinai automobilis bus iškart utilizuojamas.
„Priklausomai nuo nustatytos transporto priemonės vertės ji arba perduodama Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) realizuoti valstybės vardu, arba utilizuojama. Pernai konfiskuotos 97 neeksploatuojamos transporto priemonės“, – paaiškino jis.
Pasak pašnekovo, 2024 m. vien už KET pažeidimus Vilniuje priverstinai buvo nuvežti 2888 automobiliai.
„Atsiimant automobilį, savininkas privalo atlyginti nuvežimo išlaidas (135 eurus), taip pat skiriama bauda, kuri, priklausomai nuo pažeidimo, gali siekti nuo 15 iki 180 eurų.
Jei automobilis neatsiimamas, savivaldybė jo savo nuosavybėn neperima, klausimas dėl nuvežimo išlaidų atlyginimo sprendžiamas civiline tvarka tarp transporto priemonės savininko ir priverstinį nuvežimą vykdančios įmonės. Iki šiol neatsiimti 9 priverstinai nuvežti Kelių eismo taisykles pažeidžiant pastatyti automobiliai“, – paaiškino G. Grubinskas.
O štai Kaune didžioji dalis automobilių, G. Gatulio teigimu, priverstinai nuvežamos tada, kai jos neturi savininko arba jo nepavyksta nustatyti. Taip pat ir tada, kai transporto priemonės apskritai neįmanoma identifikuoti.
„Per 12 mėnesių nuo priverstinio transporto priemonės nuvežimo jos savininkas ar jo įgaliotas asmuo, turintis į ją teisių, gali kreiptis dėl transporto priemonės grąžinimo.
<...> 80–90 proc. tokių transporto priemonių savininkų nesikreipia dėl transporto priemonės grąžinimo. Tokiu atveju išlaidas susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu ir kt. padengia savivaldybė“, – kalbėjo G. Gatulis.
Jei šeimininkas neatsiliepia ir nepašalina neeksploatuojamos transporto priemonės, ji, kaip ir Vilniuje, pakliūva savivaldybės žinion.
„Priverstinai nuvežama ir saugoma, kol atsiras savininkas arba teismas priims sprendimą dėl jų pripažinimo bešeimininkiu turtu, aikštelėje adresu, Islandijos pl. 203, Kaune.
Teismus priėmus sprendimą neeksploatuojamą transporto priemonę pripažinti bešeimininkiu turtu ir ją perdavus savivaldybės žinion, tokios transporto priemonės utilizuojamos teisės aktų nustatyta tvarka. Šiuo metu jau yra utilizuota 17 transporto priemonių“, – kalbėjo pašnekovas.
Kauno miesto savivaldybė sako, kad artimiausiu metu tokios kontrolės, kuomet yra priverstinai nutempiami automobiliai, plėtra nėra numatoma.
Tuo metu Vilniaus miesto savivaldybės atstovai dar kartą ragina gyventojus pranešti apie automobilius, kurie yra neeksploatuojami, teršia aplinką bei užima stovėjimo vietą informuoti savivaldybę.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
komunistus !
