Apie dažniausias smulkių automobilių apgadinimų priežastis, kaip elgtis nukentėjus, ir ką daryti patiems tapus įvykio kaltininkais, pasakoja draudimo ekspertas.
Pasitraukti iš įvykio vietos – negalima
Pasak draudimo bendrovės ERGO Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovo Raimondo Bieliausko, daugiausia smulkių automobilių apgadinimų nutinka netyčia – net ir atsargiausi vairuotojai kartais pridaro žalos.
Dažniausiai smulkūs automobilio apgadinimai įvyksta manevruojant siaurose aikštelėse, daugiabučių kiemuose ar tiesiog lipant iš automobilio. Dėl nedidelio greičio išvengiama sužalojimų, transporto priemonės taip pat nukenčia nestipriai, kartais įbrėžimai yra vos matomi.
„Visgi, tai ir savotiška meškos paslauga vairuotojams – kartais, nesant ryškių apgadinimų, įvykio kaltininkai nusprendžia, kad apie incidentą pranešti nebūtina ir pasišalina iš įvykio vietos arba palieka raštelį su savo kontaktais. Neva nukentėjusysis pats susisieks.
Tai – didelė klaida, galinti ne tik gerokai patuštinti kišenę – užtraukti baudą nuo 600 iki 1100 eurų, bet ir pasibaigti teisės vairuoti atėmimu nuo 1 iki 3 metų“, – perspėja R. Bieliauskas.
Ekspertas primena, kad pirmas žingsnis, kurį reikėtų atlikti apgadinus kitą transporto priemonę – apie tai pranešti apgadinto automobilio savininkui bei kartu užpildyti eismo įvykio deklaraciją. Jei savininko rasti nepavyksta, būtina kviesti policijos pareigūnus.
Neradus kaltininko – kviesti policiją
Policiją reikėtų kviesti ir tuo atveju, jei savo automobilį randate apgadintą, o kaltininko – nėra. Aiškinantis įvykio aplinkybes gali praversti liudininkų pasakojimai, vaizdo kameromis ar registratoriais užfiksuoti įrodymai.
„Žinoma, yra daugybė atvejų, kai kaltininko surasti nepavyksta. Tokiais atvejais turintiems kasko draudimą žalą atlygina draudimo bendrovė, tik svarbu užfiksuoti patirtus nuostolius – nufotografuoti įbrėžimus, įlenkimus ar kitus apgadinimus“, – sako ekspertas.
Jis taip pat pataria, kad kai kurių netyčinių apgadinimų galima išvengti pasirenkant saugesnę – gerai apšviestą ar vaizdo kameromis stebimą – stovėjimo vietą, neparkuoti automobilio tam netinkančiose, kitiems eismo dalyviams pravažiuoti trukdančiose vietose.
Tyčinių apgadinimų – vos keli per metus
Tokius atvejus, kai automobiliams žala padaroma tyčia, klientai registruoja retai – vos keletą per metus. Tuomet ir padaryta žala neretai būna kur kas didesnė – subraižytas kėbulas, išdužę automobilio stiklai, aplankstytas stogas, variklio ar bagažinės dangčiai.
„Tyčiniai apgadinimai dažniausiai pasitaiko daugiabučių kiemuose ir įvyksta dėl nesutarimų tarp kaimynų ar tariamai ne vietoje pastatyto automobilio.
Pavyzdžiui, koks nors gyventojas mano, kad tam tikra automobilio stovėjimo vieta priklauso tik jam, ir nusprendžia „pamokyti“ toje vietoje stovinčios transporto priemonės vairuotoją. Visais atvejais, kai yra įtariama, kad automobilis buvo apgadintas tyčia, primygtinai rekomenduojame kreiptis į policiją, kad ši pradėtų tyrimą ir nustatytų tyčinio apgadinimo kaltininką“, – kalba R. Bieliauskas.
Jis taip pat primena, kad daugumą tokių situacijų galima išspręsti joms dar „neįkaitus“ taip, kad kaimynai gadintų vieni kitų turtą. „Būkite bendruomeniški, mandagūs ir supratingi – didžiąją dalį konfliktų galima išspręsti tiesiog pasikalbėjus“, – pataria draudimo bendrovės atstovas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
