Tūkstančiai lietuvių savo pinigus perkelia į užsienį: štai kodėl sąskaitas atsidaro ne Lietuvoje

TAIP PAT SKAITYKITE:

Kitąmet – didesnė minimali alga: kiek dėl to padidės mokesčiai ir kiek pinigų tikėtis?

Perspėja gyventojus, taupančius grynaisiais: teks aiškinti, iš kur pinigai?

Vieni lietuviai tai daro dėl praktinių priežasčių, pavyzdžiui, perkant būstą ar siekiant finansinio saugumo, kiti – norėdami nuslėpti pajamas ar išvengti prievolių.

Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenys rodo, kad užsienio bankuose lietuviai laiko milijardus eurų.

Taigi, kodėl lietuviai vis dažniau nusprendžia turėti banko sąskaitas užsienyje?

Sąskaitas turi dėl įvairiausių priežasčių

Viename forume gyventojai iškėlė diskusiją ar verta turėti banko sąskaitą užsienyje.

Gyventojai po klausimu dalijosi, kad banko sąskaitas užsienyje turi dėl įvairių priežasčių.

Pavyzdžiui, vienas vaikinas pasidalijo, kad jo tėtis atsidarė banko sąskaitą Belgijoje, kad išvengtu alimentų mokėjimo.

„Mano tėvas pasidarė Belgijoje, kad nemokėtų elementų, tai spėju, kad Belgijoje verta“, – dalijosi jis.

Tuo metu viena moteris pasidalijo, kad pastebėjo, jog būtent Belgijoje sąskaitas turintys asmenys, dažniausiai bando išsisukti nuo mokesčių mokėjimo.

Anot jos, jai ne kartą teko girdėti ir susidurti, su kosmetologėmis ar manikiūristėmis, kurios prašo pinigus pervesti į sąskaitą Belgijoje.

„Vienintelė priežastis, dėl ko matyčiau naudoja belgiško IBAN sąskaitą darbui, kad nematytų VMI ir paskui būtų galima deklaruoti mažiau pajamų negu iš tikrųjų gauta. Taip siekia mokėti mokesčių arba iš vis nemokėt jei neturi individualios veiklos ir slepia, kad dirba“, – teigė moteris.

Tuo metu kitas vyras dalijosi, kad banko sąskaitą atsidarė Ispanijoje, kai nusprendė įsigyti ten nekilnojamojo turto.

„Norėjome su šeima įsigyti vasarnamį, o be vietinės banko sąskaitos ir kažkiek pinigų joje, to padaryti neįmanoma. Todėl teko atsidaryti, bet manau, kad ir šiaip verta turėti sąskaitą užsienyje, nes niekada negali žinoti, kas gali nutikti“, – dalijosi vyras.

Galiausiai viena moteris neslėpė, kad apie banko sąskaitos užsienyje atidarymą ji pradėjo galvoti, kai Ukrainoje prasidėjo karas. Ji pasakojo, kad sąskaitą nusprendė atsidaryti kaimyninės Lenkijos banke, nes ten viskas atrodė paprasčiau nei kitur – procesai panašesni kaip Lietuvoje.

„Turiu sąskaitą Lenkijoje. Atsidariau, kai prasidėjo karas, tik dėl saugumo. Iš pradžių norėjau Norvegijoje, nes ten ir giminaičių yra gyvenančių, tačiau ten procesas daug sudėtingesnis ir nelabai nori atidaryti tiems, kas negyvena Norvegijos teritorijoje“, – dalijosi moteris.

Verta tik gyvenantiems užsienyje?

Vilniaus universiteto ekonomistas Algirdas Bartkus pastebėjo, kad dažnai banko sąskaitas užsienyje lietuviai turi dėl to, nes vykdo ten ekonominę veiklą. Tokiais atvejais banko sąskaitos turėjimas toje šalyje padeda sutaupyti. 

„Jei individas vykdo ekonominę veiklą ne euro zonos šalyse, tai banko sąskaitos toje šalyje turėjimas gali padėti sutaupyti valiutos keitimo sąnaudas.

Netgi jei tai euro zonos šalis, patogiau veiklą kokioje nors užsienio šalyje, pvz. Estijoje ar Latvijoje, vykdyti turint jų banko sąskaitą“, – dalijosi specialistas.

Kita priežastis turėti sąskaitą svetur, anot ekonomisto, gali būti susijusi su gyvenama vieta.

„Jeigu Lietuvos pilietis gyvena ne tik Lietuvoje, bet ir kur nors užsienyje, patogu dėl įvairių mokėjimų turėti vietinio banko sąskaitą.

Lygiai taip pat, vaikams išvykstant studijuoti į užsienį, atidaromos sąskaitos užsienio bankuose“, – nurodė A. Bartkus.

Tačiau ekonomistas neslepia, kad neretai užsienio sąskaitomis naudojasi nusikaltėliai, kurie tokiu būdu bando nuslėpti nelegaliai gautų pinigų kilmę.

A. Bartkus neslepia, jei šis reiškinys taptų masiniu, Lietuvos bankinė sistema susidurtų su rimtomis problemomis.

„Pavyzdžiui, jei bijodami karo Lietuvos gyventojai pradėtų pervedinėti visas savo lėšas į saugesnes šalis, patys ketindami artimu metu apleisti šalį, tai žinoma, kad šalies bankinė sistema susidurtų su rimtomis problemomis“, – dalijosi jis.

Visgi ekonomistas nurodo, kad toks scenarijus nėra realistiškas, nes didžioji dalis Lietuvos gyventojų neturi finansinių išteklių, kad galėtų persikelti į užsienį ir ten mėgautis tokia pat gyvenimo kokybe, kokią turi čia, nes Lietuvoje yra visas jų turtas.

A. Bartkus pabrėžė, kad tiems, kurie dirba ar studijuoja užsienyje, turėti ten banko sąskaita yra racionalus sprendimas.

Visgi tiems, kurių gyvenimas vyksta išimtinai Lietuvoje, tai – mažai naudos duodantis žingsnis, nes tenka padenginėti ne tik Lietuvoje turimos banko sąskaitos, bet ir užsienio banko sąskaitos aptarnavimo sąnaudas.

Dažniausiai sąskaitas atsidaro JK

VMI dalijasi, 2023 m. 17,5 tūkst. Lietuvos gyventojų turėjo sąskaitas užsienio šalių bankuose, o t. y. 0,4 tūkst. mažiau nei 2022-aisias ir 2,5 tūkst. daugiau nei 2021-aisias.

Duomenys rodo, kad užsienio bankuose 2023 m. lietuviai laikė apie 5,9 mlrd. eurų, o tai yra didžiausia suma nuo 2021-ųjų.

2021 m. dažniausiai savo lėšas lietuviai pasirinkdavo laikyti Jungtinės Karalystės bankuose – kur buvo daugiausia jų sąskaitų (32,9 tūkst.) ir didžiausia pinigų suma (2,08 mlrd. eurų).

Tuo metu antroje vietoje pagal likučius buvo Kipras (3,68 mlrd. eurų), nors sąskaitų čia buvo mažiau (18,4 tūkst.). Taip pat nemažai gyventojų rinkosi Vokietiją, kurioje laikyta 2,18 mlrd. eurų, nors sąskaitų skaičius nebuvo labai didelis (9,2 tūkst.).

Lenkija (9 tūkst.) ir Norvegija (10,8 tūkst.) išsiskyrė sąskaitų gausa, bet jose laikomos sumos buvo kuklesnės, palyginti su pirmaujančiomis valstybėmis.

Tuo metu 2022-aisiais stipriai išpopuliarėjo sąskaitų atsidarymas Kipre. Ten lietuviai turėjo virš 30 tūkst. sąskaitų, kuriose laikė per 4,1 mlrd. eurų.

Nepaisant to, ir toliau daugiausiai lietuvių banko sąskaitų buvo Jungtinėje Karalystėje (30,1 tūkst.), kur buvo laikoma apie 2,3 mlrd. eurų.

2022 m. tarp penkių šalių, kuriose dažniausiai banko sąskaitas atsidaro lietuviai pateko ir Nyderlandai, kur buvo 10 tūkst. sąskaitų su 60,8 mln. eurų jose.

Penketuke taip pat išliko Norvegija (14,8 tūkst. sąskaitų) ir Lenkija (10,4 tūkst. sąskaitų).

2023 m. Jungtinėje Karalystėje vėl padidėjo lietuvių banko sąskaitų skaičius (30,9 tūkst.) ir lėšų kiekį (2,15 mlrd. eurų). Kipras išlaikė antrą poziciją (28,6 tūkst. sąskaitų, 4,62 mlrd. eurų).

Į penketuką grįžo Vengrija, kurioje lietuviai laikė daugiausiai pinigų (5 mlrd. eurų) ir turėjo 12,4 tūkst. sąskaitų, o Lenkija ir Norvegija ir toliau išliko dažniausiai banko sąskaitoms atidaryti pasirenkamų šalių.

Privalo pranešti VMI?

VMI Mokestinių prievolių departamento vadovė Inga Gedminienė pažymėjo, kad tiek juridiniai, tiek fiziniai asmenys, turi pareigą pranešti VMI apie užsienyje kredito, mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigoje atidarytą sąskaitą, taip pat apie jos uždarymą.

„Juridiniai asmenys VMI informuoti privalo ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sąskaitos atidarymo arba uždarymo dienos.

Tuo metu gyventojai, apie atidarytas ir uždarytas sąskaitas užsienio valstybės kredito, mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigose privalo pranešti nustatyta tvarka ir terminais“, – nurodė ji.

Nuolatiniai Lietuvos gyventojai turi pranešti VMI apie sąskaitas užsienio bankuose, jeigu per kalendorinius metus į tą pačią įstaigą įplaukė 15 tūkst. eurų ar daugiau. Tai reikia padaryti iki kitų kalendorinių metų gegužės 1 d.

Tokia pati tvarka galioja ir fiziniams asmenims, kurie tapo nuolatiniais Lietuvos gyventojais pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (GPMĮ) nuostatas.

Tuo metu nuolatiniai Lietuvos gyventojai, kurių sąskaitų metinės įplaukos toje pačioje įstaigoje yra mažesnės nei 15 tūkst. eurų, VMI pranešimo teikti neturi.

Tačiau, jei VMI to paprašo (pvz., atliekant patikrinimą), jie vis tiek privalo pateikti informaciją apie atidarytas ar uždarytas sąskaitas.

VMI pažymi, kad pranešimas užpildomas elektroniniu būdu Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos elektroninio deklaravimo sistemoje EDS.