Vienas vyras socialiniame tinkle pasidalijo savo patirtimi, kaip ilgus metus taupė grynuosius pinigus, o dabar turi sukaupęs net 7 tūkst. eurų.
Jis teigė, kad dažniausiai pinigus gaudavo įvairiomis progomis – gimtadienių ar Kalėdų metu, taip pat kitomis šventėmis. Todėl toks taupymo būdas atrodė patogiausias – gautus grynuosius paprasčiausiai atsidėdavo į taupyklę.
Tačiau situacija pasikeitė, kai vyras nusprendė įsigyti būstą su paskola. Tam reikia pradinio įnašo, todėl dabar jis nori visus sutaupytus pinigus perkelti į savo banko sąskaitą.
Būtent čia vyras susidūrė su dilema. Aplinkiniai ir artimieji jį gąsdina, kad nunešus tokią didelę grynųjų sumą į banką, pinigai gali būti apmokestinti, o bankas gali pareikalauti aiškinti jų kilmę. Vyrui kyla klausimas, kaip šioje situacijoje elgtis saugiai ir be papildomų rūpesčių.
Taigi kaip tinkamai įnešti didelę sumą grynųjų pinigų į banko sąskaitą, kad būtų laikomasi visų teisės aktų ir nekiltų problemų dėl mokesčių ar jų kilmės įrodymo?
Gali būti taikomi papildomi mokesčiai
„Luminor“ banko kasdienės bankininkystės vadovė Aušrinė Mincienė atkreipė dėmesį, kad įnešti pinigus į savo sąskaitą gyventojai gali visuose pinigus priimančiuose bankomatuose. Tuo metu banko skyriuose tai galima padaryti tuo atveju, jei klientas neturi mokėjimo kortelės, ji yra prarasta ar užblokuota.
„Luminor” ir „Medus” bankomatuose Lietuvoje su „Luminor Debit” kortele klientai gali nemokamai įsinešti 2 tūkst. eurų per kalendorinį mėnesį, vėliau taikomas 0,2 proc. mokestis nuo įnešamos sumos, viršijančios 2 tūkst. eurų.
Su „Luminor Black” kortele klientai gali nemokamai įsinešti 1,2 tūkst. eurų, vėliau taikomas 2 proc. mokestis nuo įnešamos sumos, viršijančios 1,2 tūkst. eurų (min. 3,50 euro)“ – nurodė A. Mincienė.
Tuo metu SEB bankas pabrėžė, kad privatūs klientai įmokėti grynuosius pinigus (iki 10 tūkst. eurų / mėn.) į banko sąskaitą, susietą su mokėjimo kortele, naudojantis SEB ženklu pažymėtuose bankomatuose, gali nemokamai.
„Artea“ banko privačių klientų paslaugų vadovės dr. Dalia Kolmatsui pažymėjo, kad grynuosius šis bankas priima bankomatuose bei padaliniuose, tačiau įnešantiems sumas iki 7,5 tūkst. eurų rekomenduojama naudotis bankomatais.
„Grynuosius įnešant „Artea“ banko skyriuje taikomas 0,15 proc. mokestis nuo įnešamos sumos.
Todėl klientams, įnešantiems sumą iki 7,5 tūkst. eurų, rekomenduojame tą daryti bankomate, kadangi tą padaryti galima nemokamai. Jei įnešama suma šią ribą viršija, taikomas 0,2 proc. mokestis nuo 7,5 tūkst. eurų viršijančios sumos“, – nurodė ji.
Kiekvienas atvejis vertinamas individualiai
Anot A. Mincienės, kiekviena situacija vertinama skirtingai, tačiau, prireikus, klientas turi būti pasiruošęs pateikti asmens dokumentą, lėšų kilmę patvirtinančius dokumentus, pavyzdžiui, pirkimo pardavimo sutartis, dovanojimo sutartis, paveldėjimo dokumentus, darbo santykius pagrindžiančius dokumentus ir pan.
Tuo metu SEB bankas nurodė, kad norėdami suprasti kliento veiklą, piniginių operacijų pobūdį ir prognozuoti galimą finansinę elgseną ateityje, kaip to reikalauja teisės aktai, banke klientų prašoma užpildyti anketą apie jų veiklą, pajamų šaltinius, klientai taip pat nurodo ir planuojamas apyvartas sąskaitose bei grynaisiais pinigais.
„Ši informacija leidžia suprasti, kokios finansinės operacijos yra būdingos klientui, o kurios gali būti identifikuotos kaip neįprastos.
Jei nutiktų taip, kad vykdant dalykinių santykių stebėseną būtų identifikuotos neįprastos grynųjų ar negrynųjų pinigų operacijos, galime užduoti papildomus klausimus, paprašyti kliento atnaujinti jo anketos duomenis, esant poreikiui – paprašyti papildomų dokumentų”, – komentavo bankas.
Visgi SEB negalėjo įvardyti, nuo kokios pinigų sumos gyventojas turi pateikti lėšų kilmę pagrindžiančius dokumentus. Anot banko, kiekviena situacija vertinama individualiai.
„Atlikdami operacijų stebėseną, vertiname visą turimą informaciją apie klientą, todėl konkreti suma, nuo kurios bus prašoma paaiškinimo, nėra nustatyta ir priklauso nuo visų susijusių aplinkybių visumos”, – nurodė bendrovė.
Anot D. Kolmatsui, kalbant apie lėšų kilmės pagrindimą, svarbu atkreipti dėmesį, kad ši procedūra yra numatyta įstatyme, reglamentuojančiame pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją.
Todėl ji pabrėžia, kad jei tik žmogus pasirenka pinigus laikyti grynaisiais, rekomenduojama iš anksto pasirūpinti šių pinigų kilmę įrodančiais dokumentais, jog prireikus juos galima būtų nesudėtingai pateikti bankui.
„Ji nepriklauso nuo įnešamos sumos dydžio. Įnešant pinigus bankas tikrina bendrą kliento profilį bei galimas rizikas ir atsižvelgiant į tai gali paprašyti pagrįsti lėšų kilmę”, – nurodė „Artea“ atstovė.
Pasak jos, tam paprastai reikalingas kliento paaiškinimas ir lėšų kilmę pagrindžiantys dokumentai, kurie priklauso nuo lėšų šaltinio.
„Tai, pavyzdžiui, gali būti atlikto sandorio ir jo apmokėjimą patvirtinantys dokumentai – sutartys, sąskaitos išrašas, iš darbinės veiklos gautos pajamos. Jei lėšos yra sutaupytos, paprastai tariant, bankai vertina, ar tokios lėšos galėjo būti sutaupytos.
Tuomet taip pat yra prašoma papildomų dokumentų tam įvertinti”, – komentavo D. Kolmatsui.
Kokių dokumentų gali paprašyti?
„Swedbank“ atstovas Gytis Vercinskas pažymėjo, kad visi banko klientai grynuosius į savo sąskaitą gali įnešti bankomatuose, o dauguma klientų su jokiais nesklandumais įnešant grynuosius pinigus nesusiduria ir, prireikus, pateikia visus reikalingus dokumentus, paaiškinimus.
Jis paaiškino, kad bankas, vykdydamas teisės aktų reikalavimus, turi žinoti ir suprasti kliento lėšų / turto kilmę, todėl gali paprašyti tai pagrindžiančių dokumentų.
„Swedbank“ atstovas įvardijo dokumentus, kurių bankas gali paprašyti, norėdamas daugiau sužinoti apie kliento pinigų kilmę:
- jeigu lėšų kilmė yra darbo užmokesčio santaupos, jas gali patvirtinti kitos finansų įstaigos sąskaitos išrašas, pažymos iš darbdavio arba Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) pateiktos pajamų mokesčio deklaracijos;
- jeigu lėšų / turto kilmė (šaltinis) yra paskola, jos faktinį suteikimą gali patvirtinti mokėjimo nurodymas ar kitas pinigų perdavimo faktą patvirtinantis dokumentas ir įstatymo nustatytos formos bei turinio paskolos sutartis;
- jeigu lėšų / turto kilmė (šaltinis) yra nekilnojamojo turto pardavimas, lėšų/turto kilmę (šaltinį) gali patvirtinti mokėjimo nurodymas ar kitas pinigų perdavimo faktą patvirtinantis dokumentas ir įstatymo nustatytos formos bei turinio pirkimo–pardavimo sutartis;
- jeigu lėšų / turto kilmė (šaltinis) yra dovana, jos faktinį suteikimą gali patvirtinti mokėjimo nurodymas ar kitas pinigų perdavimo faktą patvirtinantis dokumentas ir įstatymo nustatytos formos bei turinio dovanojimo sutartis;
- jeigu lėšų kilmė yra pajamos iš individualios veiklos, ją gali patvirtinti VMI pateiktos pajamų mokesčio deklaracijos;
- jeigu lėšų kilmė yra pajamos iš juridinio asmens akcijų pardavimo ar dividendų, ją gali patvirtinti akcijų pardavimo sutartys, vertybinių popierių sąskaitos išrašas ar dokumentas, pagrindžiantis dividendų išmokėjimą.
„Atkreipiame dėmesį, kad čia pateiktas dokumentų sąrašas nėra baigtinis, t. y. kiekviena situacija yra vertinama individualiai ir gali būti Jūsų paprašoma kito, šiame sąraše nesančio, lėšų / turto kilmę (šaltinį) patvirtinančio dokumento“, – pabrėžė G. Vercinskas.
Taupyti tokiu būdu – nerekomenduoja
A. Mincienė gyventojus skatina nekaupti didelių sumų grynaisiais, nes tai ne tik mažina pinigų saugumą, bet ir apriboja galimybes juos „įdarbinti“.
„Taip pat norime priminti, kad taupydami dideles sumas grynaisiais, tinkamai „neįdarbinate” savo lėšų. Siekiant aukštesnių finansinių tikslų, vertėtų pagalvoti ir apie kitas finansines priemones, pavyzdžiui, indėlius”, – patarė A. Mincienė.
Jai paantrino ir „Artea“ atstovė D. Kolmatsui, kuri pažymėjo, kad taupyklėje laikomi pinigai nuvertėja dėl infliacijos. „Artea“ banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė Pikčienė prognozuoja, jog šiemet metinė infliacija sieks 3,6 proc.
„Paprastai tariant tai reiškia, jog pritaikius indeksavimą, šiemet grynaisiais arba sąskaitoje laikomi, pavyzdžiui, 1000 eurų kitais metais bus verti apie 965,25 euro.
Tam, kad šiuos praradimus sušvelnintume, vertingiausia šiuos pinigus įdarbinti pasirenkant priimtiną taupymo ar investavimo instrumentą, pavyzdžiui, indėlius“, – pabrėžė D. Kolmatsui.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Klausimas Nr2 - Kam tsu pinigai?
