Patys muitai yra mokesčiai, kuriais apmokestinamos į šalį įvežamos įvairios prekės. Pavyzdžiui, jei prekė kainuoja 100 eurų, tai, pritaikius 20 proc. muitą, jos kaina padidėja iki 120 eurų.
Paprastai, jeigu kokia nors prekė pabrangsta, jos nuperkama mažiau – kai kuriems pirkėjams pritrūksta pinigų pabrangusiems dalykams, jie renkasi pigesnes alternatyvas.
D. Trumpas sako, kad muitais esą baudžiamos kitos valstybės. Tačiau iš tikrųjų didesne ar mažesne dalimi, juos netiesiogiai sumoka vartotojai. Taigi dėl naujų amerikiečiai už importines prekes mokės daugiau.
JAV vadovas tikisi, kad įvesti muitai privers verslus perkelti gamybą į šią šalį. Esą taip bus sukurta naujų gerai apmokamų darbo vietų ir amerikiečiai uždirbs daugiau pinigų. Papildomais mokesčiais taip pat tikimasi papildyti valstybės biudžetą.
Kita vertus, su naujais muitais susidūrusios šalys (taip pat ir ES) planuoja įvesti atsakomąsias priemones amerikietiškoms prekėms. Dėl to jų paklausa sumažės ir JAV gamintojams gali tekti naikinti kai kurias darbo vietas.
Ekonomistai įspėja, kad prekybos karai smukdys pasaulinę ekonomiką. Tačiau jų poveikis Lietuvai bent kol kas esą bus minimalus, nes mūsų gamintojai į JAV eksportuoja daugiausia energetikos ir farmacijos produktų, o jiems taikomos muitų išimtys. Vis dėlto muitai esą gali sumažinti Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą.
Ar išimtys padės Lietuvai?
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis pažymi, kad šie pokyčiai JAV ekonomikai nėra tokie palankūs, kaip gali pasirodyti.
„Dabar įdomiausia bus stebėti, kaip Trumpą, jo patarėjus ir, ypač, respublikonų entuziazmą pritarti viskam ką sako Aukščiausiasis Lyderis paveiks toliau krentančios akcijų kainos, didėjanti infliacija ir, tikėtina, prasidėsianti recesija JAV. Gali būti, kad „liberation day“ (liet. išlaisvinimo diena) kažką išlaisvins, bet ne tai ko tikėjosi jos architektai“, – sako N. Mačiulis.
Kad tokie muitų mokesčiai nėra palankūs net patiems amerikiečiams pritarė ir Šiaulių banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė. Pasak specialistės, istoriniai pavyzdžiai rodo, kad tokia muitų praktika nesprendžia ekonominių problemų, tik sukelia neefektyvumus.
„Šiaip jau muitų karuose pergalės nešvenčia niekas. Tiek „Niksono šokas“, tiek Smooth-Hawley muitai, prieš šimtmetį pagilinę Didžiąją Depresiją – istoriniai pavyzdžiai, parodantys kad protekcionizmas ir muitų karai neužtikrina ekonominių pergalių, nesprendžia ekonominių problemų, tik sukuria ekonominius neefektyvumus, kurie kenkia verslui, skurdina ekonomikas ir vartotojus“, – svarstė ekonomistė.
Jis atkreipia dėmesį, kad Lietuva į JAV eksportuoja prekes, kurioms bent kol kas taikomos išimtys.
„Daugiausiai eksportuojame naftos produktų ir įvairių chemijos prekių (pavyzdžiui vaistams ir skiepams naudojamų reagentų). Bet kol kas JAV padarė išimtį –neapmokestino vaistų, energijos, medienos, puslaidininkių ir kai kurių kitų jiems svarbių prekių importo.
Kitaip sakant, kol kas didžioji dalis Lietuvos eksporto gali patekti į išimčių sąrašą. Vis tik per kitas tiekimo grandines (automobilių detalių gamyba ir kt), neigiamas poveikis gali siekti iki 0,5 proc. BVP“, – dalijosi ekonomistas N. Mačiulis.
Tuo metu SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas įspėja, kad net ir pritaikius išimtis nauji muitai gali neigiamai paveikti Lietuvos ekonomiką.
„Kiek iš Lietuvos eksportuojamų prekių pateks į sąrašą prekių, kurioms nebus taikomi muitai? Mano greitas duomenų peržiūrėjimas rodo, kad nedaug – apie 100 mln. eurų iš 1,7 mlrd. eurų. Tikslesnius skaičius, matyt, netrukus pateiks valdžios atstovai, bet tikrai gaila, kad mūsų eksportuotų benzino, reagentų, fermentų, trąšų (kas yra didžioji eksporto į JAV dalis) kodų nėra tam išlygų sąraše.
Todėl išimtys labai nesušvelnins įtakos Lietuvos ekonomikai. Mano skaičiavimu, trumpu laikotarpiu tiesioginė įtaka Lietuvos BVP gali būti 0,3 proc. BVP, ilgesniu ir įtraukiančiu netiesioginius veiksnius – bent 0,6 proc. BVP“, – atkreipė dėmesį ekonomistas.
N. Mačiulis primena, kad nepaisant besikeičiančio JAV vaidmens pasaulyje, Lietuvai palankūs struktūriniai pokyčiai Europoje gali atsverti galimus neigiamus veiksnius.
„Greta besikeičiančio globalaus JAV vaidmens vyksta struktūriniai pokyčiai kurie yra mums labiau palankūs. Jau numatytos Vokietijos ir visos ES fiskalinio skatinimo priemonės (didesnės investicijos į gynybą ir infrastruktūrą) turės teigiamos įtakos ES ir Lietuvos ekonomikos augimui, o teigiamas poveikis Lietuvai gali siekti iki 0,5 proc. BVP“, – pažymėjo ekonomistas.
I. Genytė-Pikčienė atkreipia dėmesį, kad tokie JAV muitai gali paskatinti tam tikrų prekių užsakymų augimą iš kitų Lietuvos eksporto partnerių.
„Tiesa, nebūtinai visi šie netiesioginiai poveikiai bus neigiami. Pavyzdžiui, kertinėms eksporto partnerėms Vakaruose ieškant galimybių optimizuotis ir didinti konkurencingumą, tam tikrų komponentų užsakymų mums gali netgi padaugėti.
LB ir EINMIN paskaičiuotas 0,5-1,5 proc. poveikio mastas mūsų augančiai, lanksčiai ir dinamiškai ekonomikai nėra skausmingas, o valdžios operatyviai paruoštos 20 mln. priemonės įmonių prisitaikymui prie naujos muitų realybės šiuos poveikius leis dar labiau amortizuoti“, – dalijosi Šiaulių banko ekonomistė.
Pasak ekonomistės, tokio mąsto pokyčiai itin skaudžiai paveiks viso pasaulio ekonomiką, o ilgalaikėje perspektyvoje, kilę problemos virs suprastėjusiais ekonominiais rezultatais.
„Vis dėlto, tokios plataus masto intervencijos į tarptautinę prekybą gali turėti itin skaudžių pasekmių pasaulio ekonomikai, kuri pastaraisiais dešimtmečiais klestėjo dėl išaugusios globalizacijos ir tarptautinės prekybos vaidmens pasaulio BVP. Ilgėjant tiekimo grandinėms, šalys specializavosi, įdarbino savo konkurencinius pranašumus, išnaudojo efektyvinimosi ir masto ekonomijos potencialą bei plėtė rinkas.
Tuo tarpu, protekcionistiniai „akis už akį“ kirčiai nuves priešinga kryptimi. Dėl muitų ir prekybos barjerų susidarys prekių ir paslaugų lokalūs deficitai ar pertekliai, neefektyvumo vakuumai, kainų disbalansai, į kuriuos bus priversti reaguoti centriniai bankai. Visos šios problemos ilgainiui transliuosis į kuklesnius ekonomikos rezultatus“, – atkreipė dėmesį specialistė.
Lietuva JAV muitams pasiruošusi
Į pokyčius sureagavęs Lietuvos ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas pabrėžė, kad svarbiausia yra tai, jog JAV ir Lietuva ir toliau lieka strateginėmis partnerėmis.
„Svarbu atkreipti dėmesį, kad JAV yra ir lieka strategine Lietuvos partnere. Ilgai laukta D. Trumpo kalba daugiausiai orientuota į vidaus rinką, skatinimą investuoti JAV ir pažadą, kad amerikiečiai vėl bus turtingi“, – pabrėžė ministras.
Ekonomikos ir inovacijų ministerijos duomenimis, tiesioginis Lietuvos eksportas į JAV sudaro apie 6,8 proc. viso lietuviškos kilmės prekių eksporto. 2024 m. eksportas siekė 1,6 mlrd. eurų – JAV Lietuvai penkta pagal svarbą eksporto rinka.
Todėl ministras neslepia, kad muitai stipriai paveiks Lietuvos ekonomiką, tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad yra parengtas planas, padėsiantis sumažinti neigiamą pokyčių poveikį.
„Iš viešai paskelbtų duomenų – ES prekėms įsigalioja 20 proc. muitai, bet iki galo nėra aišku, ar visoms prekėms. JAV muitai tiesiogiai paveiks Lietuvos ekonomiką, ypač pramonės ir aukštesnės pridėtinės vertės produkcijos sektorius.
Siekdami sumažinti galimą neigiamą poveikį, parengėme priemonių planą, kuris padės mūsų verslui diversifikuoti eksporto rinkas ir sustiprinti konkurencingumą“, – dalijosi L. Savickas.
Pasak L. Savicko, Lietuvai teks pajusti ne tik tiesioginį pokyčių poveikį per JAV, tačiau ir per kitus pagrindinius prekybos partnerius. Visgi ministras pažymi, kad tokiems atvejams taip pat yra parengtas specialus veiksmų planas.
„Svarbu pažymėti, kad Lietuva pajus ir netiesioginį muitų poveikį – per pagrindinius prekybos partnerius tokius kaip Vokietija, Olandija. Lietuvos įmonės yra tiekimo grandinių Europoje dalis. Ekonomikos ir inovacijų ministerija yra identifikavusi į JAV eksportuojančias Lietuvos įmones ir parengusi veiksmų bei pagalbos planą, kuris bus pristatytas rytoj. Pirminio pagalbos verslui paketo vertė – apie 20 mln. Eurų.“ – pažymėjo ministras.
Įsigaliojus naujiems muitams, pradeda veikti ir Užsienio reikalų ministerijos (URM) karštoji linija, kuria Lietuvos verslui bus teikiama aktuali informacija apie ES – JAV prekybos režimo tarifinio reguliavimo pokyčius.
Karštoji linija įsteigta siekiant padėti verslams geriau orientuotis dinamiškai besikeičiančioje JAV importo politikoje ir sumažinti galimus nuostolius.
„Nuosekliai siekiame stiprinti ES ir JAV santykius be palaikome Europos Komisijos pastangas prekybinius nesutarimus išspręsti derybomis. Tačiau suprantame, kad JAV įvedami tarifai turės poveikį Lietuvos ir ES verslui.
Šios karštos linijos iniciatyva siekiame padėti mūsų šalies verslininkams atsakant į klausimus, teikiant reikalingą informaciją, įsiklausant į kylančias problemas. Esame pasiruošę atviram ir geranoriškam bendradarbiavimui su verslu – tai padės mums tiksliau apsibrėžti ir pozicijas dėl Lietuvos ekonominių interesų ES lygmeniu“, – pabrėžė užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
