Kauno savivaldybės atstovas Paulius Keras teigia, kad tokia situacija susiklostė dėl išaugusio pavėžėjų paslaugų populiarumo.
Nors 2012 m. išleistame įsakyme aprašomos taksi paslaugų nuostatos įpareigoja taksistus teikti nustatomų tarifų duomenis atskiroms institucijoms, Vilniaus ir Šiaulių savivaldybės, išskyrus Panevėžio ir Klaipėdos, tokios informacijos nerenka. Kauno savivaldybės atstovai tikino, kad ši informacija yra sisteminama, tačiau tv3.lt portalui jos taip ir nepateikė.
Kaip teigia Kauno miesto savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Paulius Keras, duomenų rinkimo sumažėjimą lėmė pasikeitusios taisyklės ir vežimo paslaugų suteikimo tendencijos.
„Pasikeitus taisyklėms ir atsiradus keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais paslaugai, dauguma perėjo iš taksi į šią veiklą, kadangi yra žymiai lengvesni reikalavimai: nereikia taksometro, plafono, pinigų priėmimo kvitų, vairuotojo kortelės su nurodytais vežėjo taksi tarifais, taksometro kasos operacijų žurnalo, specialių taksi valstybinių numerių, nereikia apipavidalinti automobilio, techninė apžiūra, kaip ir paprastų lengvųjų automobilių, yra vykdoma kas du metus, taip pat yra pigesnis civilinės atsakomybės draudimas“, – pastebi pašnekovas.
P. Keras taip pat priduria, kad Kaune sumažėjo išduotų taksi licencijų skaičius.
„2019 m. išduota tik 4 leidimai, kai tuo tarpu 2017 m. buvo priskirta 320 leidimų. Kitaip sakant, visi taksistai tapo pavežėjais“, – priduria P. Keras.
Nusiskundimų nesulaukia
Pasiteiravus Vilniaus savivaldybės atstovų, kaip yra užtikrinama, kad taksi vežėjai teisiškai laikytųsi nurodomų tarifų, jeigu duomenys nėra sisteminami, Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Andžej Dinikio teigia, kad kiekvienu skirtingu atveju, jeigu yra gaunamas nusiskundimas, pradedamas individualus situacijos nagrinėjimas.
„Gavus informaciją, kad nebuvo laikomasi tarifų, nagrinėjame, apklausiame, lyginame preliminarią kainą pagal nustatytus tarifus vežant trumpiausiu maršrutu, jei vežamasis nenurodė vežti kitu, su galutine kaina ir priimame sprendimus“, – sako A. Dinikio.
Šiaulių rajono savivaldybės atstovas spaudai Vitalis Lebedis taip pat priduria, kad savivaldybė informacijos apie taksistų tarifus nesistemina, o nusiskundimų dėl paslaugų įkainių klastojimo nėra sulaukusi.
„Miesto ūkio ir aplinkos skyriaus atstovai tokios informacijos nerenka. <...> Nusiskundimų dėl neteisingai taikomų taksi vežėjų tarifų nesame gavę“, – teigia V. Lebedis.
Skirtingi miestai – skirtingi tarifai
Visgi, pavežėjimo paslaugas siūlančios įmonės ir toliau nurodo taikomus tarifus. Štai per „Bolt“ platformą (buvusią „Taxify“ platforma – aut. past.) užsisakius vidutinės klasės paslaugas Vilniuje, Kaune, Panevėžyje ir Klaipėdoje, už įsėdimą taikomas 0,80 eurų mokestis, o už kiekvieną nuvažiuotą kilometrą – 0,33 eurų tarifas. Visgi, Šiaulių mieste nurodytos kainos skiriasi – už įsėdimą taikomas 0,75 eurų, o už nuvažiuotą kilometrą 0,65 eurų mokestis.
Kita pavežėjimo ir taksi paslaugas teikianti įmonė „eTransport“ minėtuose Lietuvos miestuose yra nustačiusi 0,58 eurų įsėdimo mokestį, o už nuvažiuotą kilometrą taiko 0,49 eurų tarifą.
Tarp klientų populiari pavežėjimo paslaugų platforma „eTaksi“, užsisakant „Pop" grupės paslaugas, Vilniuje ir Kaune už įsėdimą taiko 0,58 eurų mokestį, o nuvežtą kilometrą – 0,52 eurų tarifą, Klaipėdoje ir Šialiuose įsėdimo mokestis yra vienu centu didesnis ir siekia 0,59 eurus, tačiau už nuvežamą kilometrą nustatomas – 0,29 eurų tarifas.
Be to, pastaroji įmonė klientus ragina informuoti savivaldybės atstovus apie netikslingai taikomus tarifus.
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauji Kelių transporto kodekso pakeitimai, kurie įteisino pavežėjų darbą lengvaisiais automobiliais už atlygį.
