Švedijos centrinio banko „Riksbank“ apklausa parodė, kad 2022 m. tik 8 proc. švedų pirkdami atsiskaitė grynaisiais. 2010 m. grynaisiais mokėjo 40 proc. švedų.
„Turime nedelsiant keisti požiūrį į galimybę atsiskaityti grynaisiais, ypač turint galvoje, kad kai kurios grupės dėl įvairių priežasčių susiduria su problemomis naudoti elektroninius mokėjimo būdus“, – sakė finansų rinkų ministras Niklasas Wykmanas.
Jo teigimu, galimybė naudotis grynaisiais svarbi ir ištikus krizei. Pasak vyriausybės, tai tapo labai aišku, kai Rusijai 2022 m. vasarį įsiveržus į Ukrainą 30 proc. padaugėjo pinigų išėmimų iš retai naudojamų bankomatų. Tokia pati tendencija buvo pastebėta ir keliose kitose Europos šalyse, pavyzdžiui, Čekijoje ir Slovakijoje.
Vyriausybė, sudariusi parlamente specialistų grupę šiai temai aptarti, mano, kad už kai kuriuos produktus, tokius kaip maistas, degalai ir vaistai, turėtų būti įmanoma atsiskaityti grynaisiais.
„Šiandien Švedijoje sunku susimokėti grynaisiais“, – sakė parlamento komisijos vadovas Dennisas Dioukarevas. Jis pridūrė, kad milijonas švedų yra atskirti nuo skaitmeninio pasaulio. Jo teigimu, svarbu, kad būtų daugiau nei viena atsiskaitymo sistema, ypač ištikus krizei.
Švedijos civilinės saugos agentūra vis dar rekomenduoja piliečiams turėti grynųjų pinigų, nors dauguma švedų realius pinigus laiko atgyvena. Parlamento komisija iki metų pabaigos turėtų pateikti savo pasiūlymus.
