Pirmadienį vilnietė vienoje socialinio tinklo „Facebook“ grupėje pasidalijo gautos sąskaitos nuotrauka. Joje matosi, kad gyvatuko kaina nuo liepos iki rugsėjo pabrango dvigubai.
„Gyvatuko bute atjungti negalime. Negi visi tiek moka? Gavome 35 eurų sąskaitą, tačiau bute šalta, tenka šildytis elektriniais šildytuvais“, – stebėjosi moteris.
Po daugybės reakcijų sulaukusiu komentaru kiti komentatoriai rašė, kad gavo dar didesnes sąskaitas. Pasak vienos komentuotojos, ji vien tik už gyvatuką už rugsėjo mėnesį sumokėjusi 68 eurus.
Kitiems žmonėms už gyvatuką esą teko pakloti ir apie 50 eurų.
„Kainos didžiulės, o dar net šildymo sezonas neprasidėjo, daugelis turi šildytis elektriniais šildytuvais. Tad už elektrą irgi ateis didžiulės sąskaitos. Kažin, ar rudenį beišsimokėsime. Liksime skolingi“, – skundėsi gyventojai.
Kita vilnietė apskritai abejojo gyvatuko nauda.
„Už jį mokame didelius pinigus, o naudos nėra. Vasarą vonioje buvo karšta, kaip pirtyje, o dabar jis buto juk neprišildo,“ – piktinosi moteris.
Kaip apskaičiuojamas mokestis už gyvatuką?
Vilniaus šilumos tinklai teigia, kad mokestis už gyvatuką, o kitaip tariant, už šilumos kiekį karšto vandens temperatūrai palaikyti (cirkuliacijai) šildymo ir ne šildymo sezonų metu nustatomas vadovaujantis skirtinga metodika.
Ne šildymo sezono metu šio mokesčio dydis priklauso nuo šilumos kainos ir suvartoto šilumos kiekio. Šis mokestis sąskaitoje įvardinamas kaip „Priskirtas šilumos kiekis karšto vandens temperatūrai palaikyti (cirkuliacija)“.
Ne šildymo sezono metu iš bendro namo suvartoto šilumos kiekio atimamas šilumos kiekis, kuris sunaudotas geriamam vandeniui pašildyti. Likęs šilumos kiekis proporcingai dalinamas namo butų skaičiui. Suvartotas šilumos kiekis konkrečiam butui dauginamas iš šilumos kainos. Taip gaunama suma, kurią reikia mokėti už šią paslaugą.
Pavyzdžiui, bendro namo suvartotas šilumos kiekis per mėnesį buvo 15,341 MWh. Šilumos kiekis, sunaudotas geriamam vandeniui pašildyti buvo 6273 kWh (6,273 MWh). Vadinasi, 15,341 MWh – 6,273 MWh = 9,068 MWh arba 9068 kWh – toks šilumos kiekis buvo panaudotas cirkuliacijai name palaikyti.
Name iš viso yra 40 butų. Taigi šilumos kiekis, panaudotas cirkuliacijai name, dalinamas iš butų skaičiaus – 9,068 MWh : 40 butų = 0,2267 MWh arba 226,7 kWh.
Jeigu šilumos kaina su PVM tą mėnesį buvo 17,56 ct/kWh, sunaudotą šilumos kiekį dauginame iš šilumos kainos. 226,7 kWh x 17,56 ct = 39 Eur 81 ct.
Kodėl augo rugsėjo mėnesio sąskaitos?
Už rugsėjo mėnesio paslaugas klientus pasiekė iš tikrųjų didesnės sąskaitos. Tai lėmė ženkliai išaugusi šilumos kaina.
Pavyzdžiui, rugpjūčio mėnesį šilumos kaina su PVM buvo 11,89 ct/kWh (su PVM), o dėl padidėjusių kuro kainų rugsėjo mėnesį šilumos kaina jau siekė 17,56 ct/kWh (su PVM). Tai ir nulėmė padidėjusį mokestį už „gyvatuką“.
Vis dėlto spalio mėnesį Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) patvirtinta šilumos kaina yra 9,70 ct/kWh (su 9 proc. PVM) arba 8,90 ct/kWh (be PVM). Dėl sumažėjusios šilumos kainos turėtų sumažėti ir šis mokestis.
Pasak Vilniaus šilumos tinklų, verta atkreipti dėmesį, kad nešildymo sezono metu suvartotos šilumos kiekis karšto vandens temperatūrai palaikyti (cirkuliacijai) apskaičiuojamas tiksliai pagal apskaitos prietaisų rodmenis, o šildymo sezono metu apskaičiavimui taikomas vidurkis.
Už namo vidaus sistemų temperatūrą esą atsakingi namų administratorių paskirti vidaus sistemų prižiūrėtojai, todėl jeigu jūsų „gyvatukas“ per karštas, reikėtų kreiptis į juos.
Spalį už šildymą mokėsime dar daugiau?
Lietuvos gyventojai vidutiniškai šį spalį už šildymą mokės dvigubai daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Tokią statistiką skelbia tarptautinė biokuro birža „Baltpool“. Ir kaltos ne tik aukštos dujų, bet ir biokuro kainos.
Mat šios pagrindinės kuro rūšies Lietuvoje trūksta, verslininkai biokuru jau smulkina ne tik menkavertę, bet ir pramonei ar net baldų gamybai skirtą medieną. Gavę progą, milijoninius pelnus žeriasi medienos savininkai.
Tarptautinė biokuro birža „Baltpool“ skelbia, kiek už šildymą Lietuvos gyventojai mokės spalį. Esą vidutiniškai lietuviai mokės apie 10 centų už kilovatvalandę neskaičiuojant pridėtinės vertės mokesčio, tai yra dvigubai daugiau nei pernai spalį.
Vilniečiai – 62 procentais daugiau nei pernai. Kauno kilovatvalandės kaina be PVM padidėjo daugiau nei dvigubai. O Panevėžiečiai mokės daugiau ir už Vilnių, Kauną, Klaipėdą: „Turim savo biokurą, turim savo šildymą ir brangiausiai! Tai čia nebelogiška.“
Tiesa, statistiką pateikę „Baltpool“ atstovai didelės tragedijos iš tokių kainų nedaro. Esą lyginant su praėjusiu kovu, kai Rusija pradėjo karą Ukrainoje, kainų skirtumai jau neatrodo tokie dideli.
„Palyginti kokios kainos formuojasi ateinančiam šildymo sezonui palyginti su praėjusio sezono pabaiga, tai kainos yra gal 25-iais procentais didesnės. Lyginant tuos du skaičius, tikrai neatrodo labai daug“, – kalba „Baltpool“ prekybos skyriaus vadovas Vaidotas Jonutis.
Lietuvoje pagrindinis šildymo šaltinis – biokuras, kuris dėl nutrūkusio importo iš Baltarusijos ir aukštų dujų kainų pabrango. Dėl to net biokuru kūrenamų miestų gyventojai už šildymą gali mokėti daugiau nei vilniečiai, kur planuojama deginti mazutą.
Biokuro kainos tokios aukštos, kad jo gamintojams apsimoka smulkinti geros kokybės, pramonei ar net baldų gamybai skirtą medieną.
„Baltarusišką importą nutraukus nuo šių metų birželio mėnesio faktiškai Lietuvoje atsivėrė trečdalio biokuro skylė, kurią reikia užpildyti, ir tą skylę užpildyti galima greitu būdu, panaudojant mediena, kuri įprastai nepatenka į biokuro rinką“, – aiškina V. Jonutis.
