„Lietuvos paštas jau yra savo esme elektorinės prekybos siuntų pristatymo bendrovė, nes pavienių siuntinių, kurie yra tradiciniai, mums anksčiau žinomi siuntiniai – kolega-kolegai, draugas-draugui, ar giminei – jų apimtys labai nedidelės ir dabartinis beveik visas ar pati didžiausia dalis viso srauto yra elektroninės prekybos, siuntų, daiktų pristatymo verslas“, – interviu BNS teigė ji.
Pasak A. Sungailienės, rekordiškai išaugę siuntų srautai bei naujo išmanaus siuntų skirstymo centro veikla turėjo įtakos siuntų vėlavimui, tačiau artimiausiu metu nesklandumų likti neturėtų.
Lietuvos pašto vadovė taip pat pripažino, jog rekordiniai siuntų srautai pernai įmonei davė ir rekordines pajamas, tačiau jos pelningumas mažėjo dėl sustabdytų reguliarių skrydžių ir sutrikusios siuntų logistikos grandinės, išlaidų apsaugos priemonėms bei dalies neteiktų paslaugų per karantiną.
A. Sungailienė atsakė į BNS klausimus.
– Pandemijos metais ne kartą girdėjome apie išaugusius siuntų srautus ir padidėjusį krūvį siuntų bendrovėms, bet nuo pandemijos pradžios praėjo jau metai. Kodėl Lietuvos paštui vis dar nepavyksta susitvarkyti su tuo srautu ir siuntos vėluoja?
– Tikrai neturėjome jokių indikacijų, kad iki šių paskutinių Kalėdų mes būtume turėję kažkokių iššūkių su srautu. (...) Mes kurjerinėse paštomatinėse vidaus siuntose tikrai esame stiprūs ir tą iššūkį, kuris buvo susijęs su siuntų padidėjimu, apribojimais karantino metu, tikrai visą laiką turėjome stabilų pereinamąjį etapą ir šiam segmente, kai pakeitėme savo rankinius skirstymo procesus į išmanų skirstymą. Klientai labai stipriai to ir nepajuto, nes šis perėjimas buvo sklandus.
Grįžtant prie tradicinių pašto kanalu siunčiamų siuntų, kurios yra daugiausiai laiškai ir kurių apimtys kaip tik krenta, vidaus rinkoje turėjome suaktyvėjimą, toli gražu ne tokį didelį, koks jis buvo paštomatinių kurjerinių siuntų dalyje. Eksporto dalyje turėjome visiškai rekordines apimtis. Iš Lietuvos siunčiamų, kur pati didžiausia dalis yra mūsų elektroninės parduotuvės, kurios eksportuoja savo prekes į užsienį, – šiame segmente mes augome kartais. Nuo buvusių apie 300 tūkst. per mėnesį siuntų kiekiai išaugo daugiau negu tris kartus.
Jeigu žiūrėtume į importo siuntas, čia pernai iki Kalėdų turėjome apie ketvirtadalį mažiau siuntų iš trečiųjų šalių. (...) Pasibaigus vasarai, rudeniop, prasidėjo srautų atsistatymas, o aplink Kalėdas turėjome visiškai rekordinius kiekius, didžiąja apimtimi iš Kinijos.
Tradiciškai mažėjantis srautas sausį-vasarį mus dvigubais kiekiais toliau pasiekia. (...) Natūralu, kad susiformavo tam tikras atsilikimas jau nuo gruodžio. Ir jeigu mes nebūtume pasileidę savo įrangos, kuri skirsto didelę dalį importo srauto, tai šis iššūkis būtų dar didesnis.
Tikėjomės, kad atsilikimą sumažinsime per sausį-vasarį, bet kadangi jis nesumažėjo, mes atitinkamai tą atsilikimą jaučiame, ir natūralu, kad labai pagrįstai tai netenkina klientų. Mes galime išreikšti atsiprašymą, kad nespėjome tinkamai, geru tempu sugebėti prisitaikyti, bet dabar atsilikimas mažinamas, pasitelkėme papildomus resursus, nežiūrint ir toliau mus pasiekiančio labai didelio srauto, kuris ir kovo mėnesį, matome, bus didesnis negu mums įprasta.
Mes padidinome resursus, paleidome paralelinius procesus, kad galėtume kuo skubiau atsilikimą sumažinti ir balandžio viduriui esame suplanavę, kad šiuo atsilikimus sumažinsime ir turėsime įprastinius pristatymo terminus.
– Bet ir kitų siuntų bendrovių srautai augo, tačiau tokių problemų nebuvo girdėti.
– Kiti rinkos žaidėjai veikia kurjerinių paštomatinių siuntų segmente. Lietuvos paštas turi „LP Express“ paslaugas, kurios yra palyginamos savo visais kriterijais, kai siuntą mes ir mūsų kolegos konkurentai gauname į savo sistemą jau su visais duomenimis iš anksto. Mes idealiai tiksliai žinome, kur yra ta siunta ir galime visus tos siuntos kelio etapus fiksuoti ir žinoti.
Pašto dalyje, kur paštas yra vienintelis Lietuvoje teikiantis tradicinio pašto paslaugas, šios informacijos mes neturime, nes mūsų pasaulinis paštų tinklas tiesiog yra su dideliu paveldu ir jis tik po truputį judantis link skaitmenos ir duomenų apsikeitimo. Siuntas gauname ir visiškai neįmanomas identifikuoti, apskaičiuoti, tai yra šiek tiek ne dvidešimt pirmojo mažiaus produktas ir paslauga savo sprendimais, tačiau nuo liepos 1-osios ši situacija tikrai koreguosis ir gerės, nes iš trečiųjų šalių atkeliaujančioms siuntoms informacija didele apimtimi tampa privaloma dėl PVM lengvatos panaikinimo visoms siuntoms, kurios atkeliauja iš už ES ribų.
Čia pati duomenų kokybė ir galimybe automatizuota linija juos išskirstyti bus visai kitokia, nes duomenų kokybė, labai tikimės, bus nepalyginama ir visiškai kitokia.
Toje apimtyje, kur mes konkuruojame lietuviškoje rinkoje, drąsiai teigiu, kad esame konkurencingi, klientai mus renkasi, mūsų veiklos apimtys auga nė kiek ne lėčiau negu rinka, truputį net greičiau tam tikruose segmentuose, tai esame čia vienodose sąlygose.
Kai kalbame apie iššūkius, su kurias susiduriame tradicinio pašto dalyje, čia siuntų srauto padidėjimas, padvigubėjimas reikalauja kone dvigubų resursų viskam, jeigu tai rankinis skirstymas, ir jei nebūtume jau turėję tų įrenginių, kuriuos galėjome panaudoti, mes su šiuo srautu būtume dar sudėtingiau tvarkęsi.
– Veikla į naują skirstymo centrą perkelta, galima sakyti, pandemijos įkarštyje. Kokios įtakos turėjo tas perkėlimas siuntų pristatymui?
– Ši transformacija importo siuntų beveik nepaveikė, todėl, kad importo siuntos visą laiką ir keliaudavo per Vilnių. Ir lėtesniais, ir mažesniais pajėgumais šių siuntų skirstymas papildomai prie rankinio skirstymo jau buvo leidžiamas ir anksčiau, ir vėlavimas importo dalyje nėra tiesiogiai susijęs su transformacija.
Esame paskutinė Europoje šalis, kurioje siuntos ir laiškai buvo skirstomi rankiniu būdu, mes neturėjome net informacijos apie tikslius kiekius, kiek gi tų siuntų keliauja pas Lietuvos gyventojus ir verslus. Mes neturėjome ir galimybės turėti tos siuntos fiksacijos dėl rankinių procesų.
Ši starto data buvo numatyta dar prieš trejus metus, jai buvo ruoštasi nuosekliai, kovo 1-ąją pasikeitė iš esmės visos logistikos grandinės Lietuvos pašto viduyje, nes iš 150 skirstymo ir apkaitos taškų sistemą pakeitėme, kad yra vienas centralizuotas. Palaipsniui šis pokytis negalėjo įvykti, nes paraleliai neįmanoma turėti dviejų logistikos grandinių.
Informavome klientus, visuomenę, kad ši didelė transformacija gali sukelti tam tikrų nesklandumų jos pradžioje, nes ji paveikia visus Lietuvos pašto darbuotojus, dėl to atsiranda ir klaidų, ir neatitikimo rizikos, ir technologiniuose sprendimuise buvo tam tikrų trikdžių, tiek pačios technikos veikime, tiek ir mūsų informacinių sistemų sprendimuose.
– Kadangi skirstymo centro atidarymas taip pat sutrikdė siuntų pristatymą, ar negalvojote atidėti to atidarymo?
– Šita transformacija jau ir taip yra pavėluota, bet ji įvyko ir ji gyvybiškai svarbi, nes nuo liepos pirmosios nebūtų net įmanoma apdoroti siuntų, jei jos būtų apdorojamos rankiniu būdu. Siuntų kiekiai, kurias gauname, viršija du milijonus kiekvieną mėnesį, tai tiek siuntų su deklaravimu ir mokesčių sumokėjimu apdoroti rankomis turbūt niekas nesitikėtų. (...) Svarstėme, vertinome, kaip mums dirbti su šiomis apimtimis, tačiau atidėti galimybės nebuvo realistiškos, nes būtume rizikavę labai svarbiais dalykais.
– Skelbėte, kad siuntų iš užsienio pristatymas bus sklandus per dvi-tris savaites. Kaip tą planuojate padaryti?
– Su tuo dirbame nuo metų pradžios, papildomai prie mūsų automatizuoto skirstymo dar turime ir pusiau automatizuotą skirstymą, kad padidintume tempą ir įeinantis siuntų srautas būtų mažesnis negu išskirstomas, ir tą atsilikimą mes mažintume. Pakeitę procesus, įvedę papildomų resursų ir tam tikrą lygiagrečią atsilikimo vėlavimo skirstymo grandinę, jau dabar stebime palaipsnį užsigulėjusių siuntų išėjimo tempą žymiai didesnį negu atėjimo.
– Persikeliant į naują skirstymo centrą buvo skelbta, kad planuojama atsisakyti apie 400 darbuotojų. Kiek jų jau atsisakėte?
– Skirstymo darbas vyko visoje Lietuvoje, kiekviename pašto skyriuje ir mūsų numatyti darbuotojai, kurie vykdė skirstymo darbą visoje Lietuvoje, jų darbas išnyko, nebėra specifiškai šito darbo, todėl kovo 16 dieną Lietuvos paštą paliko 128 darbuotojai visoje Lietuvoje. Likęs skaičius darbuotojų bus mažinamas atitinkamai iki 380, kai jau galėsime užtikrintai žinoti, kad neprireiks papildomo rankinio skirstymo resursų ne vien Vilniaus centre, bet ir tokiems atsilikimams suvaldyti ir kitose vietose.
Su klientais dirbančių darbuotojų skaičiai ten, kur turime didžiuosius srautus, ne tik kad nemažėjo, bet ir didėjo. Bendras darbuotojų skaičius nemažėjo, kurjerių skaičius padidėjo 75 proc., lyginant su pernai dėl veiklos apimčių augimo. 2020-ųjų pradžioje pabaigtas mobilaus laiškininko projektas sumažino tam tikrą kiekį darbuotojų kaimiškose vietovėse, kur intensyvumas yra mažesnis nei didžiuosiuose miestuose.
Kalbant apie žmogiškojo resurso poreikį, kai turime pikus, visą laiką pasitelkiame ir darbuotojų nuomos paslaugas, kur tam tikriems laikiniems darbams įtraukiame ir nuomos paslaugas.
– Jungtinei Karalystei metų pradžioje palikus Europos Sąjungą, girdėjome apie siuntų sutrikimus siunčiant ar gaunant siuntas iš šios šalies, be to, buvo prognozuota, kad siuntų mažės. Ar jau pastebėjote pokyčių?
– Siuntų atvykimas iš Jungtinės Karalystės šiek tiek mažėja, kaip ir rodo kitų šalių patirtis, kaip siuntėjai prisitaikys, atras geriausius būdus, kaip tinkamai susitvarkyti deklaravimo, mokesčių sumokėjimo dokumentus, tai jie grįš, nes kitų šalių patirtis, konkrečiai Švedijos, kai ji panaikino PVM lengvatą, tai jie matė drastišką sumažėjimą siuntimosi į Švediją iš trečiųjų šalių trumpuoju laikotarpiu, o ilguoju laikotarpiu tai atsistatė, vadinasi, gyventojai atrado būdus, kaip tai daryti jiems patogiai ir priimtinai.
Panašiai ir su Jungtinės Karalystės siuntomis. Natūralu, kad iš pradžių tiek muitinei, tiek mūsų klientams tai buvo naujos patirtys, iki tol ėjusios žalia linija šios siuntos buvo stabdomos atlikti įvairias procedūras, konkrečiai deklaravimą, ir dabar tie, kurie toliau siunčiasi, jie su tuo yra susipažinę ir žino, kaip jiems priimtinu būdu siuntas susideklaruoti ir sumokėti mokesčius. Pamažėjimas yra, bet ilgalaikė tendencija, tikėtina, bus atsistatymas.
– Rekordiniams siuntų srautams didelės įtakos turėjo išaugusi elektroninė prekyba. Kaip karantino metu pasikeitė siuntų segmentai?
– Lietuvos paštas turi laiškų verslo liniją, kuri pasižymi gana stipriu traukimusi. Ir pernai apie 20 proc., ir šiuo metu stebime panašaus tempo mažėjimą. Pandemija pagreitino fizinių laiškų siuntimo mažėjimą, didele dalimi tai nulemta to, kad dalis anksčiau siųstų dokumentų nuo šiol pasirašomi elektroniniais parašais, nebesiunčiami dokumentai papildomai prie elektroninių siuntimo būdų, kur yra e. pristatymo sistema, tai stebime šio segmento mažėjimą.
Kalbant apie daiktus, Lietuvos paštas jau yra savo esme elektorinės prekybos siuntų pristatymo bendrovė, nes pavienių siuntinių, kurie yra tradiciniai, mums anksčiau žinomi siuntiniai – kolega-kolegai, draugas-draugui ar giminei, jų apimtys labai nedidelės ir dabartinis beveik visas ar pati didžiausia dalis viso srauto yra elektroninės prekybos, siuntų, daiktų pristatymo verslas.
– Kaip pandeminė situacija atsispindėjo įmonės rezultatuose praėjusiais metais?
– Pajamų dalyje turėjome rekordinius metus, pirmą kartą Lietuvos pašto istorijoje viršijome 100 mln. eurų kartelę – 2019 metais turėjome 94 mln. eurų pajamų, pernai buvo 112 mln. eurų. Padidino pajamas vidaus siuntos, kurjerinės paštomatinės, eksportas, taip pat labai išaugusi mūsų tarptautinė veikla, kuri pernai sudarė vos pusantro procento, o šiemet jau arti 10 proc. mūsų pajamų, virš 10 mln. eurų.
Pajamos būtų buvusios ir dar didesnės, jeigu nebūtume praradę dalies pajamų iš finansinių paslaugų, nes dalį laikotarpio pernai iš viso šių paslaugų neteikėme dėl apribojimų pavasario metu, taip pat buvo susitraukusi mažmeninė prekyba dėl tų pačių apribojimų, kur ši veikla kaip ir nėra tiek didelė, bet jos praradimai atsiliepė.
Pelningumas, deja, sumenko. Didžiausią įtaką tam turėjo iš esmės sugriuvusios pašto siuntų logistikos grandinės, kurios yra reguliarių lėktuvų skrydžių sudedamoji dalis, kai tam tikru metu buvo visiškai išnykę reguliarūs skrydžiai. Mums savo siuntas teko nukreipti antžeminėmis transporto priemonėmis, kurios yra brangesnės.
Vėliau atsiradę skrydžiai, deja, turėjo kartais didesnius tarifus, tad būtent tarptautinės logistikos sąnaudos labai augo, o tai mažino mūsų pelningumą. Taip pat turėjome daugiau nei 1 mln. eurų neplanuotų išlaidų apsaugos priemonėms, kurios turint tokį didelį darbuotojų ratą buvo labai būtinos. Prarastų pajamų dalis taip pat yra pelningosios pajamos, kurios turėjo neigiamos įtakos.
– Ar planuojate mokėti dividendus?
– Lietuvos paštas turi sukaupto nuostolio, todėl remiantis įstatyminėmis nuostatomis, dividendų klausimas dar nėra Lietuvos pašto darbotvarkėje.
– Dėkoju už pokalbį.
