Po dviejų metų vaikinas nusprendė nutraukti sutartį su sporto klubu „Gym+“, tačiau jis pavėlavo kreiptis aštuoniomis dienomis, mat sąskaita už kitą mėnesį formuojama beveik du mėnesius prieš.
Jis nurodė, kad jokio įspėjimo apie tai negavo, o dabar turi papildomai susimokėti ir sutartį nutraukti pavyks tik po pusantro mėnesio.
Sporto klubo atstovai tikino, kad šią informaciją klientas turėjo gauti. O vartotojų teisės pažymėjo, kad tokį savivaliavimą galima apskųsti.
Terminuotą sutartį be įspėjimo paverčia neterminuota
Vilnietis Lukas (tikras vardas ir pavardė – redakcijai žinomi) kreipėsi į tv3.lt redakciją dėl, pasak jo, piktybiško sporto klubo savivaliavimo.
Skaitytojas papasakojo, kad su „Gym+“ buvo pasirašęs sutartį metams, kuri šiemet (vasario 1 d.) turėtų pasibaigti. Bent jau taip rašoma Luko asmeninėje sporto klubo paskyroje.
Vis tik sausio 15 d. kreipęsis dėl sutarties nutraukimo vaikinas iš konsultantės gavo atsakymą, kad norint nutraukti narystę jam teks susimokėti 22,90 euro už vasario mėnesį.
O narystę nutraukti pavyks tik kovo 1 d. ir tik tada, jei bus sumokėta minėta suma.
Mat sąskaita, sporto klubo atstovės teigimu, už vasarį jau buvo suformuluota dar sausio 9 d., nepaisant to, kad narystė vasario 1 d. turėjo baigtis.
„Nelabai suprantu, kas iš to, kad man buvo suformuluota sąskaita. Juk aš nesu iš naujo pasirašęs terminuotos sutarties.
Jūsų pačių svetainėje rodoma, kad abonementas galioja iki vasario 1 d. Tai kaip galima formuluoti apmokėjimą sekančiam mėnesiui?“, – konsultantei rašė vilnietis.
Vis tik konsultantė, remiantis jos atsiųstu laišku, kuriuo su tv3.lt pasidalino Lukas, nurodė, kad po metų terminuota sutartis automatiškai nenutrūksta, o tęsiasi toliau, kaip neterminuota.
„Apie nutraukimą reikia pranešti prieš 30 dienų, iki 7 mėnesio dienos, kol dar nėra suformuluotos sąskaitos už ateinantį mėnesį. Vėliau narystę galėsime nutraukti tik nuo dar kito mėnesio 1 d.“ – rašė „Gym+“ atstovė.
Lukas atkreipė dėmesį, kad sporto klubą lanko antrus metus. Po pirmų metų, sutarčiai einant į pabaigą, vaikinui paskambino konsultantas ir klausė, ar Lukas nori pratęsti sutartį.
„Dabar jokio skambučio negavau, be to, buvo pakeistos kainos. Kaip gali būti automatiškai pratęsiama terminuota sutartis dar vieniems metams?“ – piktinosi skaitytojas.
Tikina, kad klientas esą turėjo būti informuotas
„Gym+“ atstovas Dominykas Valaitis teigė apgailestaujantis dėl susiklosčiusios situacijos.
Jis užtikrino, kad sporto klubas visuomet ieško kompromiso sprendžiant klientui kylančias problemas.
„Siekdami užtikrinti aukščiausią klientų aptarnavimo lygį esame įkūrę vidinį klientų aptarnavimo centrą, kad galėtume dar kokybiškiau spręsti klientams kilusias problemas ir suteikti visą reikalingą informaciją.“
Anot D. Valaičio, tiek internetinėje svetainėje, tiek sutartyse yra pateikiama informacija, kad abonementas yra su minimaliu 12 mėn. laikotarpiu, kuriam pasibaigus sutartis gali būti nutraukiama įspėjus prieš 30 d.
„Kiekvieną klientą apie jo sutarties pabaigą informuojame skambučiu arba el. paštu ir pateikiame visą reikalingą informaciją dėl sutarties pratęsimo / nutraukimo.
Būtent tokia proceso eiga turėjo vykti komunikacija ir su jūsų minimu klientu“, – komentavo atstovas.
Sutarties sąlygų privalo laikytis abi pusės
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) pabrėžė, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma.
Tačiau pridūrė, kad sutarties šalys gali susitarti, jog jų santykiai galios tam tikrą laiką, o jam praėjus jų teisės ir pareigos baigsis.
„Taigi, kiekvienu konkrečiu atveju svarbu įvertinti, dėl kokių konkrečių paslaugų teikimo sąlygų yra susitarta tarp vartotojo ir sporto klubo. Taip pat teisės aktai įpareigoja paslaugų teikėją tinkamai informuoti vartotoją apie teikiamas paslaugas.
Pavyzdžiui, jei sutartis yra sudaroma ir pasirašoma elektronine forma, ji turi būti prieinama vartotojui arba įteikiama jos kopija patvarioje laikmenoje“, – komentavo tarnybos atstovai.
Anot jų, paprastai sutartyje nurodomas sutarties galiojimo terminas, pavyzdžiui, laikotarpis (1 mėnuo, metai ir pan.) ar data, iki kada sutartis galioja, arba nurodoma, kad sutartis yra neterminuota (reiškia, kad sutartis galioja iki viena iš šalių nuspręs ją nutraukti)
Pašnekovų aiškinimu, jei sutartyje yra nurodyta, koks sutarties galiojimo terminas, kokia terminuotos sutarties pratęsimo ar neterminuotos sutarties nutraukimo tvarka, vartotojui ši informacija pateikiama aiškiai ir neklaidinančiai, jis sutarties sąlygų privalo laikytis. Taip pat sutartų sąlygų privalo laikytis ir verslininkas.
Anot vartotojų teisių, toks elgesys – nesąžiningas
Aptardami konkrečią situaciją VVTAT atstovai pažymėjo – jei tarp šalių buvo sudaryta terminuota sutartis, ji turėtų baigtis, suėjus sutartyje nurodytam terminui.
O verslininkas galėtų pratęsti terminuotą sutartį tik gavęs vartotojo sutikimą.
Pašnekovai įvardijo, kad elgesys laikomas nesąžiningu, jeigu yra vartojimo sutarties sąlyga, verslininkui suteikianti teisę vienašališkai, automatiškai pratęsti terminuotą sutartį.
Taip pat, jeigu numatomas neprotingai trumpas laikas, per kurį vartotojas turi pareikšti savo nuomonę dėl sutarties pratęsimo.
Nesąžininga ir tuomet, kai apie savo sutikimą ar nesutikimą pratęsti sutartį vartotojas turi pranešti neprotingai anksti.
„Kartu atkreiptinas dėmesys, kad, jei vartotojas nori nutraukti neterminuotą sutartį ar terminuotą sutartį, nepasibaigus jos galiojimo terminui, o sutartyje aiškiai nurodyta, kaip ir iki kada vartotojas turi informuoti paslaugos teikėją apie sutarties nutraukimą, ir ši informacija vartotojui buvo suteikta, jis turi laikytis sutartyje nustatytos sutarties nutraukimo tvarkos“, – dėstė tarnyba.
Ką daryti tokiu atveju?
Jei vartotojas mano, kad jo teisės buvo pažeistos, jis pirmiausia turėtų raštu kreiptis į paslaugos teikėją su raštiška pretenzija ir išdėstyti savo keliamą reikalavimą, nurodė VVTAT.
Tuomet paslaugų teikėjas privalo neatlygintinai išnagrinėti vartotojo kreipimąsi ir, kai nesutinka su vartotojo reikalavimais, privalo ne vėliau kaip per 14 dienų nuo vartotojo kreipimosi gavimo dienos pateikti vartotojui išsamų motyvuotą rašytinį atsakymą, pagrįstą dokumentais.
Pasak tarnybos, vartotojui negavus paslaugos teikėjo atsakymo arba gavus atsakymą, kuris vartotojo netenkina, vartotojas turi teisę kreiptis į VVTAT dėl ginčo sprendimo ne teismo tvarka.
„Kartu su prašymu VVTAT turėtų būti pateikiamos prašyme išdėstytas aplinkybes patvirtinančių dokumentų kopijos. Pavyzdžiui, pinigų sumokėjimą už paslaugą patvirtinančio dokumento kopija, kreipimosi į paslaugos teikėją kopija, paslaugos teikėjo atsakymo kopija, sutarties kopija ir kitų turimų dokumentų kopijos.
Kiekvienas ginčo atvejis yra vertinamas individualiai, atsižvelgiant į visas ginčui svarbias aplinkybes ir ginčo šalių pateiktus įrodymus“, – vardijo tarnybos atstovai.
