„Kaip tik dabar turėjau susijungimą su Latvijos ir Estijos ministrais. Džiugi žinia, kad 9 val. 9 min. Baltijos šalys atsijungė nuo Rusijos ir Baltarusijos sistemų“, – šeštadienį Vilniuje „Litgrid“ sistemos valdymo ir duomenų saugos centre žurnalistams sakė energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.
„Mes išeiname į izoliuotą darbo režimą. Baltijos šalių energetikos sistema pagaliau yra mūsų rankose, mes ją valdome“, – pridūrė jis.
Atlikus izoliuotos veiklos bandymą Baltijos šalys į senąją sistemą nebegrįš – sekmadienį po pietų jos pradės sinchroniškai veikti su kontinentinės Europos tinklais ir taps visiškai energetiškai nepriklausomos nuo Rusijos. Sinchronizavimas numatytas sekmadienį maždaug 14 valandą.
„Šiandien mes turime pabaigos pradžią, o rytoj per pietus bus pabaigos pabaiga ir nauja pradžia“, – šeštadienį teigė Lietuvos perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ vadovo Rokas Masiulis.
„Mes atsijungiame nuo to tinklo, prie kurio buvome prijungti kone pusę amžiaus ar daugiau. Dar turbūt nemažiau svarbus momentas įvyks rytoj, kai prisijungsime prie kontinentinės Europos tinklo“, – teigė valstybės valdomos energetikos grupės „Epso-G“ vadovas Mindaugas Keizeris.
Atsijungta be trukdžių
Pasak R. Masiulio, šeštadienio rytą vykęs Baltijos šalių atsijungimas nuo rusiškos elektros sistemos praėjo sklandžiai, jokių nesklandumų nefiksuota.
Pirmiausia atjungtos Lietuvos linijos su Rusijos Kaliningrado sritimi, ši po sinchronizavimo veiks izoliuotai, vėliau – Baltijos šalių linijos su Rusija ir Baltarusija.
„Viskas kaip prognozuota, kaip planuota, sistema veikia stabiliai, elektros pilnai užtenka“ – sakė R. Masiulis.
Latvijos valstybinė elektros perdavimo tinklų operatorė „Augstsprieguma tikls“ (AST) taip pat pranešė, kad atsijungimas nuo Rusijos energetinės sistemos buvo sėkmingas, nesukėlė jokių problemų Latvijos energetinėje sistemoje.
Pasak „Litgrid“ Sistemos valdymo departamento vadovo Donato Matelionio, šeštadienį vyko techninis elektros linijų su Rusija ir Baltarusija komponentų atjungimas, o fiziškai jungčių laidus planuojama nukirpti iki vasario pabaigos.
BRELL nebeliko
Po sinchronizacijos Lietuva, Latvija ir Estija prisijungs prie didžiausio pasaulyje sinchroninio tinklo, aptarnaujančio daugiau kaip 400 mln. vartotojų 26 šalyse.
Formaliai bendros Baltijos šalių elektros sistemos su Rusija ir Baltarusija sutartis (BRELL) baigė galioti penktadienį 23.59 valandą.
„Tiek teisiškai, tiek praktiškai mes jau nesame BRELL dalimi“, – šeštadienį pažymėjo Ž. Vaičiūnas.
„Daug dešimtmečių veikėme sinchroniškai su Rusijos sistema, buvome priklausomi nuo jos dažnio valdymo ir jautrūs galimiems trikdžiams. Dabar žengiame į naują etapą – tokį, kuriame kursime šviesią, stiprią, saugią ir energetiškai laisvą ateitį“, – sakė energetikos ministras.
Gaminasi pačios
Atsijungus nuo rusiškų elektros tinklų sistemos Baltijos šalių elektros energijos poreikis užtikrinamas vietos elektrinių ir jungtimis su Lenkija, Švedija ir Suomija.
Izoliuoto darbo bandymo metu trijų Baltijos šalių operatorėms – „Litgrid“, Latvijos AST bei Estijos „Elering“ – savarankiškai valdant sistemos dažnį bus tikrinamas jos atsparumas įvairiems trikdžiams, pasirengimas veikti izoliuotai, atliekami dažnio ir įtampos stabilumo testai. Pasak R. Masiulio, 7 iš 8 testų bus atlikti Lietuvoje.
Sistemos dažnį trys operatorės koordinuotai valdys savo centruose. Tiek savaitgalį, tiek po to Lietuvoje dažnis bus valdomas Viršuliškėse esančiame „Litgrid“ sistemos valdymo ir duomenų saugos centre.
Pasak „Litgrid“, izoliuoto darbo bandymo metu didžioji dalis elektros bus gaminama vietos šaltinių – saulės ir vėjo jėgainių, hidroelektrinių ir šiluminių elektrinių. Lietuvoje parengti veikti Lietuvos elektrinės 8 ir 9 blokai, Panevėžio bei Mažeikių „Orlen Lietuvos“ elektrinės.
R. Masiulis teigė, kad šeštadienį gali būti pagaminta daugiau saulės energijos nei įprastą žiemos dieną: „Reikės paprašyti kitų generatorių, kad mažiau gamintų, nes galime turėti elektros perteklių“.
Pasak D. Matelionio, sekmadienį prognozuojama mažesnė vėjo gamyba, todėl turės būti padidinta gamyba dujinėse jėgainėse.
Jo teigimu, vykstant izoliuoto darbo bandymui, apriboti povandeninės jungties tarp Lietuvos ir Švedijos „NordBalt“ bei Estijos–Suomijos jungties „Estlink1“ pralaidumai.
Rusiškos elektros nepirko
Nors Lietuva, Latvija ir Estija rusiškos ir baltarusiškos elektros nebeperka jau kelerius metus, jos iki šiol dar veikė rusiškoje IPS/UPS sistemoje, kurios dažnis centralizuotai reguliuotas Maskvoje.
Iš Lietuvoje pastaraisiais metais buvusių 11 linijų su Baltarusija prieš atjungimą veikė viena, iš šešių su Kaliningrado sritimi – trys. Jau vasarį numatoma pradėti jų išmontavimą.
Paraišką jungtis prie kontinentinės Europos tinklų Baltijos šalių perdavimo sistemų operatoriai tuometinei tarptautinei elektros perdavimo koordinavimo sąjunga (UCTE) pateikė dar 2007 metais.
Iš viso investicijos į sinchronizavimą siekia daugiau nei 1,6 mlrd. eurų, iš kurių apie 1,2 mlrd. eurų, arba 75 proc. visų kaštų – Europos Sąjungos (ES) finansavimas. Lietuvoje investuota 0,7 mlrd. eurų.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
