Sostinėje didžiąją dalį liftų, esančių senos statybos daugiabučiuose namuose, prižiūrinti bendrovė „Baltijos liftai“ skaičiuoja, kad Vilniuje šiuo metu yra apie pusė tūkstančio liftų, kurių amžius siekia 35–56 metus. Arti 100 jų, pagal akredituotų įstaigų ekspertų išvadas bei bendrovės daromas patikras ir analizes, gali būti išjungti per artimiausius kelis metus, 40 – dar šiemet, jei nebus imtasi reikiamų veiksmų liftų techninei ir saugos būklei gerinti.
Nereikia laukti lifto išjungimo
„Apie prižiūrimų liftų kritinę būklę daugiabučių namų administratorius ar bendrijų pirmininkus visuomet informuojame iš anksto. Į tokių probleminių liftų sąrašus įrenginiai patenka po to, kai gauname akredituotų potencialiai pavojingų įrenginių techninės būklės tikrinimo įstaigų ekspertų išvadas, kad dėl amžiaus, bendro nusidėvėjimo ar kitų priežasčių liftas gali būti pripažintas netinkamu ir nesaugiu naudoti.
Taip pat be privalomų liftų techninės priežiūros veiksmų, reguliariai patys atliekame liftų techninės būklės patikras, siekdami kuo tiksliau nustatyti esamą įrenginių būklę ir laiku reaguoti į galimus gedimus. Žinoma, ne mažiau svarbu, kad ir patys daugiabučių namų liftų savininkai ar jų atstovai operatyviai sureaguotų ir gyventojai priimtų sprendimus dėl lifto remonto ar keitimo. Tai leistų nedelsiant imtis reikiamų darbų ir išvengti bereikalingų nepatogumų gyventojams“, – komentuoja „Baltijos liftų“ vadovas Mantas Romaška.
Jis sako, kad lifto keitimas ar kapitalinis remontas, kai įrenginys jau sustabdytas, gali užsitęsti net iki pusmečio. Tuo tarpu nelaukiant, kol liftas bus sustabdytas, ir imantis sprendimų dėl lifto remonto darbų iš karto, kai tik gaunama informacija, jog liftas greitu metu gali būti sustabdytas, įrenginiu galima naudotis kur kas greičiau. Kartais net nestabdžius jo nė dienos – priklauso nuo gedimo lygio. Jeigu gedimas rimtesnis, kai būtinas kapitalinis atnaujinimas arba įrenginio keitimas nauju, darbai užtrunka nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių.
Stengiasi nepalikti be lifto
„Suprasdami gyventojų sunkumus ir nepatogumus, kurių atsiranda sustabdžius liftą, ieškome geriausio būdo pagreitinti lifto įjungimą. Jei tik įmanoma, visada ieškome bent laikinų sprendimų, kurie leistų gyventojams naudotis liftu, kol vyksta sprendimų priėmimas dėl lifto modernizavimo ar keitimo“, – papildo M. Romaška.
Jis papildo, kad dažnu atveju, kuomet liftas išjungtas ir kyla daug klausimų iš gyventojų pusės, organizuojami gyvi susitikimai ir apžiūros, kad galima būtų vizualiai parodyti ir padėti suprasti, kodėl liftas sustabdytas. „Pastebėjome, kad gavę visą reikiamą informaciją gyventojai kur kas lengviau apsisprendžia“, – komentuoja pašnekovas.
M. Romaška priduria, kad tam, jog gyventojams sprendimus dėl liftų remonto darbų pavyktų priimti kuo operatyviau, šiemet bendrovė dar labiau sustiprino tiesioginę komunikaciją ne tik su daugiabučių namų administratoriais ar bendrijų pirmininkais, bet ir pačiais gyventojais.
Senesni liftai – daugiau nenumatytų gedimų
Bendrovės duomenimis, pernai sostinėje buvo sustabdyta 30 liftų. 28 jų jau sutvarkyti dar 2 liftai laukia montavimo pradžios.
„Reikia pastebėti, kad didėjantį kritinės būklės liftų skaičių lemia vis labiau senstantys liftai, o jiems senstant, atitinkamai, atsiranda daugiau nenumatytų gedimų ir spręstinų klausimų.
Pagrindinės priežastys, dėl kurių liftai akredituotų įstaigų ekspertų yra pripažįstami netinkami naudojimui ir išjungiami, yra elektros valdymo sistemos susidėvėjimas, laisvumas pagrindinio suktuvo sliekinėje poroje, sutrūkusi lifto kabinos valdymo kabelio izoliacija, susidėvėję pagrindinio suktuvo vedantysis skriemulys, lifto greičio ribotuvas, kabinos durų pavaros reduktorius, surūdiję kabinos rėmo dugnas, kabinos ir šachtos sąvaros.
Labai dažnai pasitaikantys gedimai yra susiję su lifto neatitikimu nustatytoms saugumo normoms. „Kadangi didžioji dalis šių gedimų lifto savininkams plika akimi nepastebimi, dažnai delsiama priimti sprendimus. Visa tai sąlygoja tolesnę lifto būklę ir saugų bei sklandų naudojimąsi liftu“, – komentuoja pašnekovas.
Jis sako, kad didžiojoje dalyje namų, kuriuose pernai liftai buvo išjungti, svarstymus ką daryti ir sprendimus dėl įrenginių tvarkymo gyventojai priiminėjo tik po jų išjungimo. „Daugiabučiuose, kuriuose gyventojai buvo aktyvūs ir greitai priėmė sprendimus, darbus pavyko atlikti greičiau ir taip išvengti nepatogumų. Namuose, kuriuose sprendimų priėmimas užtruko, liftai sutvarkyti ir įjungti buvo tik po kelių mėnesių“ , – sako M. Romaška.
Sprendimų, kaip taisyti – ne vienas
Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad sprendimų, kokių veiksmų imtis, gali būti ne vienas. „Labai dažnai nusprendžiama atlikti lifto modernizaciją, tai yra pakeisti vieną iš lifto pagrindinių mazgų. Pavyzdžiui, tuo atveju, kai nustatomas pagrindinio lifto suktuvo laisvumas reduktoriaus sliekinėje poroje, suktuvo keitimas gali trukti apie savaitę. Elektros valdymo sistemos pakeitimas – iki trijų savaičių.
Kitas sprendimas – liftą kapitaliai renovuoti. Šiuo atveju pakeičiami svarbiausi lifto mazgai, atnaujinama kabina ir pirmo aukšto durys su apvadais. Taip pat dažnai pasirenkama liftą pakeisti nauju. Kiekvienas gedimas su sava specifika, bet svarbiausia – kuo anksčiau imamės veiksmų, tuo greičiau galima naudotis liftu“, – komentuoja M. Romaška.
Jis taip pat primena, kad Liftų priežiūros taisyklės numato, jog pasibaigus lifto gamintojo nustatytam naudojimo laikui, o, jeigu jis nenustatytas, po 25 metų nuo pirmosios lifto naudojimo dienos, lifto savininkas turi atlikti lifto keliamų pavojų nustatymo ir rizikos vertinimą. Tokia ekspertizė privaloma, nepriklausomai nuo kasmetinės reguliarios lifto priežiūros. Tuomet, atsižvelgiant į lifto susidėvėjimą, numatomi konkretūs veiksmai saugos lygiui gerinti – liftą kapitaliai remontuoti arba pakeisti nauju.
Naudinga nepamiršti, kad tinkamas laikas liftą keisti nauju yra atliekant viso namo renovaciją. Tuomet galioja valstybės suteikiama 30% parama energetinį efektyvumą didinančioms priemonėms, o liftas patenka į tokių priemonių sąrašą, kai seni liftai keičiami naujais techniniu energiniu požiūriu efektyvesniais liftais.
