„Finansiniai sukčiai puikiai išnaudoja laikmetį ir kontekstą, iki gegužės 2 dienos vyksta kasmetinis pajamų ir turto deklaravimas, tad žinutė iš Valstybinės mokesčių inspekcijos apie neva turimą skolą gali pasirodyti įtikinama. Be to, šiuo atveju sukčiai naudoja dviejų žingsnių schemą, kai iš netikro institucijos puslapio nukreipia gyventoją į netikrą banko puslapį, taip imituodami realius veiksmus“, – sako Daiva Uosytė, SEB banko Prevencijos departamento vadovė.
Anot jos, svarbiausia, ką reikia atsiminti gyventojams – niekada nepasitikėti SMS žinutėmis ar el. laiškais atsiųstomis nuorodomis, o interneto banko adresą, kai ketina prie jo jungtis ir atlikti tam tikras operacijas, įvesti patiems arba, atėjus į oficialų banko interneto puslapį, spustelti mygtuką „Interneto bankas“.
„Kitas aspektas, kurį svarbu turėti galvoje, kad SMS žinutės dėl modernių technologijų gali atkeliauti iš bet kokio gavėjo, kokiu tik sugalvoja pasivadinti finansiniai sukčiai – tai gali būti bet kurios valstybinės institucijos ar banko pavadinimas. O išmanusis telefonas tokias žinutes dar gali sugrupuoti ir priskirti prie tikro susirašinėjimo su institucija ar banku“, – primena D. Uosytė.
Neseniai SEB banko atlikto tyrimo duomenimis, vienas iš trijų gyventojų nėra įsitikinęs, ar atskirtų netikrą sukčių suklastotą interneto banko puslapį. Savo žiniomis atpažinti sukčiavimą visiškai pasitiki 17 proc. gyventojų, pusė apklaustųjų mano, kad veikiausiai atskirtų netikrą interneto banko svetainę.
