Taip ji kalbėjo trečiadienį, pristatydama projektus, kur galėtų būti panaudotos lėšos, įvedus laikiną bankų solidarumo įnašą.
„Artimiausiu metu Krašto apsaugos ministerija pabandys atnaujinti tą sąrašą“, – kalbėjo G. Skaistė.
„Susidarysime projektų įgyvendinimo grafiką, pažiūrėdami, kurie projektai gali būti įgyvendinami sparčiau nei kiti. Manau, kad iki įstatymo priėmimo bus sudarytas konkretesnis grafikas“, – pridūrė ji.
Iki šiol buvo svarstyta lėšas panaudoti dvejopos paskirties infrastruktūros projektams, tokiems kaip keliai, viadukai, oro uostai.
Vis dėlto Krašto apsaugos ministerija pasiūlė lėšas panaudoti ir karinės infrastruktūros, reikalingos priimančiosios šalies paramai užtikrinti, pritaikymo ir sukūrimo projektams finansuoti.
„Siūlome šių lėšų panaudojimą nukreipti į karinio mobilumo, dvigubo panaudojimo transporto infrastruktūros, taip pat karinės infrastruktūros, reikalingos priimančiosios šalies paramai užtikrinti, pritaikymo ir sukūrimo projektams finansuoti“, – pristatant planus Vyriausybėje kalbėjo ministrė.
Skaičiuojama, kad bendras iš solidarumo įnašo poreikis projektams finansuoti siekia 963 mln. eurų, anot ministrės, surinkti planuojama 410 mln. eurų.
Ji įvardijo, jog derinant su Krašto apsaugos ministerija yra identifikuoti konkretūs projektai, kurie „reikalingi sąjungininkų sparčiam atvykimui į Lietuvą“.
Lėšas siūloma skirti kelio „Via Baltica“ iš Lenkijos iki Kauno bei kelio nuo Lenkijos link Vilniaus rekonstrukcijai ir pritaikymui karinei technikai, oro uostų sustiprinimui, siekiant, kad į juos galėtų atvykti didieji orlaiviai.
Taip pat lėšos būtų skiriamos įrengiant įvairias krovos stotelės, rampas, privažiavimo kelius prie Rūdininkų ir Pabradės poligonų, apvažiavimo aplinkkeliui prie Jonavos, tiltų ir viadukų pritaikymui autostradose.
„Yra identifikuoti labai konkretūs projektai. Tikimės, kad su šio projekto įgyvendinimu pavyks paspartinti jų įgyvendinimą ir taip prisidėti, jog būtų sustiprintas krašto saugumas su šio solidarumo įnašo pagalba“, – teigė finansų ministrė.
Jos teigimu, tikimaisi, jog artimiausiu metu KAM pateiks atnaujintą sąjungininkams priimti reikalingos infrastruktūros projektų sąrašą.
„Manau, kad iki įstatymo priėmimo tas grafikas bus sudarytas konkretesnis negu turime šiandien. Šiandien turime tiesiog sąrašą projektų, kurie buvo identifikuoti rengiant Connecting Europe Facility (Europos infrastruktūros tinklų – BNS) priemonei paraiškas, labai aiškūs karinės infrastruktūros ir karinio mobilumo projektai, kurie buvo identifikuoti iki šiol“, – sakė G. Skaistė.
Bankų solidarumo mokesčiui ir jo galimam panaudojimui trečiadienį pritarė ministrų kabinetas.
Šiemet Lietuvos komerciniams bankams, tikėtina, uždirbsiant apie 1 mlrd. eurų bendro pelno, jiems siūloma įvesti laikiną, 2023-2024 metais galiosiantį solidarumo įnašą, kuris sudarytų 60 proc. jų grynųjų palūkanų pajamų, daugiau kaip 50 proc. viršijančių keturių įprastų finansinių metų šių pajamų vidurkį.
Seimo bus prašoma projektą svarstyti skubos tvarka.
