„Kuo gilyn mes einame į 2024 m., tuo palūkanų normų pokytis yra labiau tikėtinas. Kalbu tikimybėmis ir manau, kad tai pakankamai aišku. Tas pokytis ko gero nebus tiesinis. (...) Bet yra sunkumas, kad yra Raudonosios jūros konfliktas, yra galimi įvairūs scenarijai, dar kažkas“, – penktadienį žurnalistams teigė G. Šimkus.
„Turbūt mažai tikėtina laikau galimybe, kad tai įvyktų kovo mėnesį. Nes per šį laikotarpį nemanau, kad didesnis pokytis įvyks. Bendras matymas, pakankamai ribojančios pinigų politikos, yra svarbus, kad grįžtume į 2 proc. tikslinį lygį ne su einamąja infliacija, bet vidutiniu laikotarpiu“, – akcentavo jis.
G. Šimkus pažymėjo, kad palūkanų normos šiais metais matomai bus mažinamos ne per vieną kartą, o per sprendimų seriją. Tačiau kalbėti apie tai, kiek jos galėtų būti mažinamos, jo teigimu dar per anksti.
„Sakyčiau, kad jeigu kalbame apie palūkanų normų mažinimą šiais metais, tai labiau bus serija mažinimų, negu vienkartinis sumažinimas. Dabar taip galvočiau apie perspektyvą, bet po kiek, ar tai būtų kas antrą susitikimą po 50 (bazinių punktų – ELTA) ar kiekvieną po 25, į šį klausimą nėra ir jo šiuo metu negali būti“, – kalbėjo LB valdybos pirmininkas.
„Šiuo metu, sausio mėnesį, nėra pagrindo kalbėti apie palūkanų normų mažinimą. Kai ateis kiti laikotarpiai, bus duomenys, ne šiuo metu numatomi duomenys apie ateitį, bet tuo metu turimi duomenys, tada bus priimti sprendimai“, – sakė jis.
Galiausiai LB valdybos pirmininkas tikino, kad jeigu ECB nebūtų didinęs palūkanų normų, tai būtų lėmę „stiprų infliacijos lūkesčio atotrūkį“.
„Manau, kad su didele tikimybe būtume galėję turėti stiprų infliacijos lūkesčio atotrūkį. Tai yra pakankamai tikėtina, nes institucija, kuri turi priimti sprendimus pinigų politikoje ir užtikrinti infliacijos suvaldymą, būtų nesiėmusi veiksmų tada, kada jų akivaizdžiai būtų reikėję, nes infliacija įsibėgėjo“, – kalbėjo G. Šimkus.
„To pasekmės galėtų būti darbo užmokesčio formavimasis. Matome, kad jis išaugo, bet iš principo diskusija vyksta apie kompensaciją perkamosios galios praradimo dėl infliacijos į praeitį. Būtume galėję turėti visai kitą paveikslą“, – aiškino jis.
ELTA primena, kad Europos Centrinio Banko (ECB) valdančioji taryba ketvirtadienį nusprendė nekeisti nė vienos iš trijų pagrindinių palūkanų normų.
Pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma ir palūkanų normos naudojantis ribinio skolinimosi ir indėlių galimybėmis nesikeis ir atitinkamai bus 4,5, 4,75 ir 4 proc.
Kaip nurodoma banko pranešime, gaunama informacija iš esmės patvirtino jo ankstesnį vidutinio laikotarpio infliacijos perspektyvos vertinimą. Neskaitant su energija susijusio bendrąją infliaciją didinančio bazės efekto, toliau buvo fiksuojama grynosios infliacijos mažėjimo tendencija, o anksčiau didintų palūkanų normų poveikis finansavimo sąlygoms tebėra stiprus.
Valdančioji taryba yra pasiryžusi užtikrinti, kad infliacija laiku grįžtų į tikslinį 2 proc. vidutiniu laikotarpiu lygį. Vadovaudamasi dabartiniu savo vertinimu, Valdančioji taryba mano, kad ECB pagrindinės palūkanų normos yra tokio lygio, kuris, jei bus išlaikytas pakankamai ilgai, labai padės pasiekti šį tikslą.
