Frankfurte įsikūręs centrinis bankas savo sprendimą paskelbs 14:15 val. (13.15 val. Grinvičo laiku).
Ilgai trukusi ECB nulinių ir neigiamų palūkanų era baigėsi 2022 m. liepą. Po to bankas iki spalio mėnesio net 10 kartų didino palūkanas, siekdamas pažaboti euro valiutos zonoje po pandemijos kylančią infliaciją.
Bankų likvidumą užtikrinanti pagrindinė refinansavimo operacijų norma šiuo metu siekia 4,5 proc. ECB indėlių palūkanų, kurias kredito institucijos gauna, banke palikdamos pinigus, norma šiuo metu yra rekordiškai didelė ir sudaro 4 proc.
Infliacijai mąžtant, rinkos stebėtojai ėmė spėlioti, kad ECB palūkanas mažinti galėtų pradėti jau šių metų pradžioje.
Tačiau ECB vadovė Christine Lagarde bei kiti aukšto rango centrinio banko atstovai tokius lūkesčius paneigė. Ch. Lagarde šį mėnesį pasakė, kad palūkanos bus mažinamos tik tada, kai ECB bus tikras, jog infliacija artėja prie užsibrėžtos 2 proc. ribos.
Gruodį infliacija euro zonoje kiek padidėjo ir pasiekė 2,9 proc. Lapkritį infliacijos rodiklis buvo pasiekęs 2,4 proc. – žemiausią lygį nuo 2021 m. vasaros.
Didesnės palūkanos reiškia, kad paskolos yra brangesnės. Tai gali turėti neigiamą poveikį paklausai ir yra viena iš priemonių kovoti su aukšta infliacija. Tačiau brangios paskolos – tai ir krūvis ekonomikai, nes brangesnėmis tampa ir paskolomis finansuojamos investicijos.
