„Manome, kad žmonių nereikėtų erzinti su nuolatiniais įtraukimais ir apsiriboti ties dvejais. Jeigu žmogus du kartus pasakė, kad nenori kaupti didesnei pensijai, tai jo ir nebespausti kaupti. Taip pat suteikti daugiau galimybių stabdyti kaupimą, nes būna situacijų gyvenime, kai tuo metu negali taupyti apskritai nieko“, – trečiadienį žurnalistams prie Vyriausybės kalbėjo V. Šilinskas.
„Taip pat galimybė atsiimti pinigus, kai nebėra logikos taupyti pensijai. Kai žmonės serga kritinėmis ligomis, tai jau yra ne apie taupymą pensijai ir jie turi turėti galimybę atsiimti tokias lėšas“, – pažymėjo jis.
Vis tik V. Šilinskas aiškino, kad visus pinigus žmonės gali išsiimti tik kritinės ligos atveju, nes antroji pakopa skirta taupymui būtent pensijai ir prie lėšų kaupimo prisideda valstybė.
„Galime diskutuoti, kad gal turėtų taupymas antroje pakopoje kažkam kitam, bet tai jau turėtų būti nebe pensijų pakopa. Dabar ir valstybė prisideda, per metus kiekvienam žmogui po 324 eurus, kurie taupo, tai vėlgi diskusija, ar skatiname taupymą kažkam kitam, nes prie taupymo pensijai reikia valstybės pagalbos“, – teigė ministras.
„Siūlome daugiau galimybių ir sprendimo laisvės, nes matome, kad antra pensijų pakopa veikia iš tos pusės, jog žmonės, kurie taupo turi apie 3 kartus daugiau lėšų, negu yra pervedę iš atlyginimo. (...) Bet didžiausias nepasitenkinimas, nes yra mažai apsisprendimo laisvės, tai norime jos daugiau pasiūlyti“, – tvirtino jis.
Ministras teigė nežinąs, ar pokyčiai bus įgyvendinti dar Seimo rudens sesijos metu, nes tai priklausys nuo partnerių Trišalėje taryboje, visuomenės bei politikų nuomonės apie siūlomus pokyčius.
„Stengsimės, bet priklausys nuo daug aplinkybių, ar bus palaikymas iš socialinių partnerių, visuomenės, politinių partijų, Seimo narių, tad sunku pasakyti šiai dienai. Stengsimės, bet garantijų nėra, nes procesas yra sudėtingas ir reikia daug žmonių įtikinti, kad pasiūlymai yra geri ir juos reikia palaikyti“, – sakė V. Šilinskas.
ELTA primena, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) artimiausiame Trišalės tarybos posėdyje pristatys kaip tobulinti antrąją pensijų kaupimo pakopą. Tarp šių pasiūlymų, daugiau laiko apsispręsti dėl kaupimo pradžios, atsisakymo pradėjus mokėti įmokas.
Siūlyme norime padidinti išimtinių galimybių pasiimti sukauptus pinigus nesulaukus pensijos. Tai būtų galima padaryti sergant sunkia, progresuojančia liga, ištikus sunkiai negaliai.
Siūloma sukurti daugiau galimybių laikinai stabdyti kaupimą. Vietoje šiuo metu taikomo 12 mėn. laikotarpio, kurį galima skaidyti, per visą kaupimo laikotarpį žmogus laikinai kaupimą galėtų sustabdyti per 24 mėn. kas 10 metų.
Be to norima nustatyti ilgesnį laikotarpį apsispręsti dėl kaupimo, leidžiant praleidus galimybę iš anksto atsisakyti kaupti, tai padaryti ir vėliau.
Taip pat siekiama sumažinti siūlymų kaupti nenorintiems to daryti. Kaip aiškinama pranešime, šiuo metu visiems jaunesniems nei 40 metų žmonėms kas 3 metus siūloma kaupti. Siūloma, kad apskritai tokie priminimai žmogui būtų pateikiami iš viso tik 2 kartus.
Galiausiai norima numatyti, ar rinktis visą sumą ar periodinę išmoką, sulaukus pensinio amžiaus. Dabar visi, kurie yra sukaupę daugiau nei 5 403 eurus, gali gauti tik periodinę išmoką.
Duomenys rodo, kad Lietuvoje aktyviai kaupia 766 tūkst. žmonių, o šiuo metu už antrosios pensijų pakopos fondų valdomą turtą mokami mokesčiai yra vieni mažiausių tarp EBPO šalių.
Antrosiose pakopos pensijų fonduose dabar jau sukaupta 8,2 mlrd. eurų, iš kurių – 2,4 mlrd. arba beveik 30 proc. yra investicinė grąža, t. y. uždirbta suma.
SADM teigia, kad prie kaupiančiųjų II pakopos pensijų fonduose prisideda ir valstybė. Kas mėnesį prie to, ką moka dirbantysis, daugiau nei 27 eurus prideda valstybė. Anot institucijos, skaičiuojant valstybės prisidėjimą ir investicinę grąžą, kaupiantis žmogus šiuo metu turi vidutiniškai net 3 kartus daugiau nei pervedė nuo atlyginimo.
