Seimas ketvirtadienį priėmė svarstyti tokias Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymo pataisas: už balsavo 55 Seimo nariai, prieš – 10, o susilaikė 39. Toliau Seimas pakeitimus svarstys balandžio 27-ąją.
Dabar su kvitais teikiamos laikinos arba vienkartinės paslaugos, kurioms nereikalingi specialūs įgūdžiai ar kvalifikacija. Pas vieną darbdavį su kvitu galima dirbti ne ilgiau kaip du mėnesius per metus, o pas du – iki trijų mėnesių.
Liberalas Eugenijus Gentvilas siūlo nuo liepos šiuos terminus pailginti mėnesiu, nes dabar jie nepakankami – pasak jo, paslaugų dėl jų sezoniškumo ir neprognozuojamų oro sąlygų kartais neįmanoma suteikti nustatytu laiku.
E. Gentvilas sako, kad pasibaigus terminui, dabar ūkininkai turi samdyti kitus darbuotojus, o su buvusiais nutraukti sutartis. Naujuosius vėl reikia apmokyti.
Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys Algirdas Sysas pareiškė, kad dirbančiųjų su kvitais gretas reikia mažinti, o ne lengvinti jiems sąlygas.
„Kažkas išloš ir dažniausiai ūkininkas. O su kvitu dirbsiantis žmogus praloš. Kaimas liks be socialinio draudimo“, – tvirtino jis.
Jis prisiminė, kad 2013 metais, kai buvo įteisintas darbas su kvitais, norėta leisti taip dirbti tik obuolių skynėjams rudenį ir akmenų rinkikams pavasarį, o dabar, jo skaičiavimu, su kvitais galima dirbti 198 darbus.
„Valstietės“ Laimos Nagienės teigimu, pailgintas laikas pakenks su kvitais norintiems dirbti žmonėms, nes jiems už dirbtą laiką nebus skaičiuojamas darbo stažas.
„Tie žmonės drausti tik sveikatos draudimu, bet neturi jokių socialinių garantijų“, – kalbėjo ji.
Be kita ko, ūkininkai, siekdami sezoniniams darbams prisivilioti daugiau darbininkų, nori, kad neapmokestinamos pajamos su paslaugų kvitais dirbantiems žmonėms būtų padidintos dukart.
Dabar paslaugų kvitų turėtojai gyventojų pajamų mokesčiu apmokestinami, kai uždirba daugiau kaip 1750 eurų per metus.
Dirbdami su kvitais, žmonės išlaiko bedarbio statusą ir gauna socialinę paramą, o jų darbdaviai moka tik 9 proc. sveikatos draudimo įmoką. Jei žmogus suteikia daugiau nei 1750 eurų vertės paslaugų per metus, jis moka 15 proc. pajamų mokestį.
Samdyti darbininkus su paslaugų kvitais galima tik žemės ūkyje ir miškininkystėje.
2017 metais Seimas nesutiko išplėsti tokių dirbančiųjų ratą iki namų valytojų, auklių, slaugių, teritorijų tvarkytojų, sodų ir daržų prižiūrėtojų.
Socialinių reikalų ir darbo komiteto nario Tomo Tomilino teigimu, yra apie 20 tūkst. gyventojų, kurie teikė paslaugas su kvitais nors vieną dieną per metus. Jie paslaugas teikė apie 1,5 tūkst. žmonių.
