Parlamentarai 106 balsais už ketvirtadienį priėmė tokias Šilumos ūkio bei Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti įstatymų pataisas, kurios, tikimasi, paskatins mažąją renovaciją jai numatant didesnę valstybės paramą.
Šilumos tiekėjai ar daugiabučių šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojai privalės užtikrinti, kad šilumos punktai daugiabučiuose būtų pertvarkyti ne vėliau kaip per ketverius metus. Gyventojams taip pat turės būti suteikta galimybė reguliuoti šiluminės energijos sunaudojimą bei palaikyti pageidaujamą temperatūrą patalpose.
Pakeitimai Seime buvo svarstomi skubos tvarka – to per pataisų pristatymą paprašė premjerė Ingrida Šimonytė. Pasak jos, vasarą būtų galima renovuoti dalį šilumos punktų ir 2022-2023-ųjų šildymo sezono metu žmonės už šilumą mokėtų mažiau.
Energetikos ministerijos teigimu, maždaug penktadalis Lietuvos daugiabučių gyventojų permoka už šildymą dėl nusidėvėjusių šilumos punktų. Juos modernizavus, sąskaitos už šildymą galėtų sumažėti apie 15 proc.
Šiuo metu Lietuvoje dar yra apie 3 tūkst. senų elevatorinių šilumos mazgų, kurie yra technologiškai pasenę ir neužtikrina tolygaus viso pastato šildymo.
Vien šiemet daugiabučių mažosios renovacijos projektams skirta 4 mln. eurų. Kvietimas teikti paraiškas modernizavimui bus skelbiamas liepą.
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos duomenimis, neautomatizuotų šilumos punktų Vilniuje yra 7 proc., Kaune – 19 proc., Klaipėdoje – 21 proc., Panevėžyje – 28 proc., Mažeikiuose – 23 proc., Tauragėje – 35 proc.
Lietuva iki 2050 metų planuoja renovuoti 436 tūkst. pastatų, iš kurių 30 tūkst. būtų daugiabučiai.
