Pasak jo, valdžios sektoriaus skola 2024 m. pabaigoje sudarė 38,2 proc. nuo šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) arba 29,9 mlrd. eurų ir kitais metais augs.
„Mūsų prognozėmis, jei nieko nekeičiame ir gyvename pagal šių metų biudžetą, kitais metais padidiname Krašto apsaugos išlaidas iki planuojamų didelių dydžių, jau 2027 m. pabaigoje kirstume 60 proc. skolos dydžio, lyginant su BVP, ribą. Ilgalaikės kreivės, kurios prognozuoja lėtesnį skolos augimą, gali būti apgaulingos“, – trečiadienį Seimo Audito komiteto ir Valstybės kontrolės konferencijoje kalbėjo R. Šadžius.
2025–2028 metais planuojamas Lietuvos nacionalinėmis lėšomis finansuojamų išlaidų augimo vidurkis sieks 5,2 proc., neįskaitant išlaidų gynybai padidėjimo.
„Tam, kad galėtume užtikrinti kontroliuotą ir tinkamai finansuotą visuomenės senėjimą, savo saugumą, socialinį bei fiskalinį tvarumą ateityje, mums reikalingi struktūriniai viešųjų finansų pokyčiai“, – sakė ministras.
Anot R. Šadžiaus, augant skolai, didėja ne tik jos aptarnavimo kaštai, tačiau ir Lietuvai gali mažėti galimybės skolintis pasaulio finansų rinkose.
„Aišku, yra Europos stabilumo mechanizmas, tad greitoji pagalba (smarkiai išaugus skolai – ELTA) atvažiuotų, bet tai nereiškia, kad vėliau būtų smagu sužeistam gyventi“, – pridūrė ministras.
„Viešosios investicijos yra vardijamos kaip vienas pagrindinių faktorių šalių ekonomikos plėtrai. Deja, kai ateina sunkumai su finansinėmis krizėmis, viešosios investicijos visose valstybėse krenta pirmosios“, – teigė Vyriausybės narys.
Trečiadienį ministras pristatė Finansinio stabilumo planą, kurio įsipareigojimų tikslus – brėžti gaires fiskalinei politikai, orientuotai į ilgalaikį finansų tvarumą ir reformas.
„Kiekviena ES valstybė narė turi pasitvirtinti finansinio stabilumo planą, kuriame pagal Europos Komisijos padarytus skaičiavimus, suderintus su šalies Vyriausybe, yra numatoma išlaidų augimo trajektorija“, – aiškino R. Šadžius.
Pasak Finansų ministerijos, net ir atsižvelgiant į senėjimo kaštus, 2038 metais valdžios sektoriaus balansas neviršys 3 proc. BVP, o skola – 60 proc. BVP.
Lietuvos senėjimo kaštai (būtinos papildomos išlaidos pensijoms, sveikatai ir švietimui) nuo 2029 iki 2038 metų palaipsniui pasieks 1,6 proc. BVP.
Eurostato duomenimis, 2024 m. paskutinio ketvirčio pabaigoje valdžios sektoriaus bendrosios skolos ir bendrojo vidaus produkto (BVP) santykis euro zonoje siekė 87,4 proc., o visoje Europos Sąjungoje (ES) – 81 proc.
Lietuva pagal šį rodiklį turi šeštą mažiausią skolą (38,2 proc. BVP) visoje ES. Mažiausią skolą lyginant su BVP bendrijoje turi kaimyninė Estija – 23,6 proc.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
