Socialinės apsaugos ir darbo ministerija Seimui pateikė įstatymo projektą, kuriame numatyta nustatyti ne tik naujus baudų dydžius fiziniams ir juridiniams asmenims, bet taip pat griebtis ir papildomų veiksmų, siekiant išviešinti darbdavius, kurie pažeidinėja įstatymus.
Atskiras dėmesys statybų sektoriui
Štai įstatymo projekte yra sakoma, kad fiziniams asmenims darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims už nelegalaus darbo organizavimą bauda būtų skiriama ne nuo 1 tūkst. eurų, o 2 tūkst. eurų, o maksimalus baudos dydis už šį pažeidimą išliktų toks pats – 5 tūkst. eurų.
Tuo metu darbdaviams, kurie yra pripažįstami juridiniais asmenimis, ir kitiems atsakingiems asmenims už minėtą pažeidimą taip pat būtų nustatomi baudų dydžiai – nuo 1 tūkst. iki 5 tūkst. eurų.
Jeigu pažeidimas bus padarytas pakartotinai, darbdaviams fiziniams asmenims, darbdavių juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už nelegalaus darbo organizavimą baudos siektų nuo 5 tūkst. eurų iki 6 tūkst. eurų.
Parengtame įstatymo projekte taip pat apibrėžiama atsakomybė už nelegalaus darbo atlikimą statybų sektoriuje.
Teigiama, kad statytojams ar rangovams fiziniams asmenims bauda už nelegalaus darbo vykdymą grėstų nuo 2 tūkst. iki 5 tūkst. eurų. Tuo metu juridiniams asmenims bauda galėtų būti skiriama nuo 1500 iki 5 tūkst. eurų.
Jeigu pažeidimas būtų padaromas dar kartą, bauda būtų skiriama nuo 5 iki 6 tūkst. eurų
Daugiau kaip pusė bedarbių dirbo šešėlyje
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai naujienų portalui tv3.lt teigė, kad atlikti tyrimai parodė, jog du trečdaliai (68 proc.) Lietuvos bedarbių yra dirbę neformaliai, t.y. šešėlyje, kuomet turėjo bedarbio statusą.
Pasak ministerijos, pagrindinė darbo šešėlyje priežastis – nuo nelegalaus darbo užmokesčio neatskaitomi mokesčiai ir taip pat galima gauti bedarbio bei kitas socialines išmokas.
„Siekiant sumažinti darbdavių paskatas žmones įdarbinti neteisėtai, sankcijų taikymas turėtų būti veiksmingas ir atgrasantis, nusveriantis ekonominius neteisėto įdarbinimo privalumus.
Šiuo metu sankcijos nėra atgrasančios, t.y. darbdavys neatgrasomas nuo tolesnių pažeidimų, nes paskirta bauda, palyginti su gauta nauda, yra nereikšminga. Sankcijos darbdaviams – juridiniams asmenims – nedidintos 11 metų“, – teigiama ministerijos atstovų atsiųstame komentare.
Be to, atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad dabartinės sankcijos darbdaviams buvo įtvirtintos 2012 m., o nuo 2015 m. buvo konvertuotos Lietuvoje įvedus eurą.
Dabartinės sankcijos darbdaviams buvo įtvirtintos dar 2012 m., o nuo 2015 m. buvo konvertuotos Lietuvoje įvedus eurą.
Štai 2012 m. rugpjūčio 1 d. MMA buvo 850 litų (~246,2 euro.), o nuo 2013 m. sausio 1 d. MMA padidinta iki 1 tūkst. litų (~289,6 euro).
Ministerijos atstovai taip pat teigia, kad, 2022 m. duomenimis, Lietuvos šešėlinė rinka yra viena didžiausių Europoje (Lietuvoje – 22,1 proc., Europos Sąjungoje – 17,3 proc.).
Įžvelgia spragas
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė teigė, kad dabartinis įstatymo projektas, apibrėžiantis atsakomybę už nelegalaus darbo organizavimų, yra vienas iš prevencinių būdų užkirsti kelią šešėlinei veiklai, kuri pastebima ne tik statybų sektoriuje, bet ir transporto.
Tačiau I. Ruginienė sako, kad nors ši iniciatyva yra sveikintina, tačiau yra įžvelgiama tam tikrų spragų.
„Diskusijose ne vieną kartą sakėme, kad, siekiant suvaldyti tiek nelegalų darbą, tiek įvairius pažeidimus įmonėse, matome tam tikras spragas ir pačioje Darbo inspekcijoje.
Tai, ką su minimaliais resursais daro Darbo inspekcija, iš tikrųjų kartais yra smagu stebėti, bet mes, kaip profesinės sąjungos, matome, kad tie pajėgumai yra maži ir galbūt iš dalies Lietuvoje yra sunku suvaldyti visus pažeidėjus, nes inspektorių skaičius yra mažas, o pačių specialistų atlyginimas – juoko vertas“, – kalbėjo pašnekovė.
Pažeidėjus viešins internetinėje svetainėje
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai taip pat parengė atskirą įstatymo projekte, pagal kurį yra numatoma viešinti darbdavių duomenis apie padarytus pažeidimus.
„Valstybinės darbo inspekcijos interneto svetainėje bus viešinama juridinio asmens teisinė forma ir jo pavadinimas, identifikacinis numeris, interneto svetainės adresas (jeigu juridinis asmuo turi interneto svetainę), fizinio asmens vardas, pavardė, gimimo metai ir padaryto teisės pažeidimo pavadinimas, informacija apie tai, kad fizinis asmuo ar juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo yra baustas už padarytą administracinį nusižengimą.
Minėta informacija (fizinių asmenų – nekopijuojamu formatu) bus viešinama vienerius metus nuo Valstybinės darbo inspekcijos nutarimo įsiteisėjimo dienos“, – sakoma ministerijos komentare.
Tuo metu I. Ruginienė apgailestauja, kad šiuo įstatymo projektu pažeidėjai bus viešinami tuo atveju, jeigu buvo užfiksuoti nelegalaus darbo atvejai.
„Mes teikėme pasiūlymus, kad turėtų būti teikiami vieši duomenys ir reguliarių pažeidėjų, kai tai yra susiję su darbo teisės klausimais. Manome, kad turėtų būti sukurtas viešas registras ir tų įmonių, kurios nemoka darbo užmokesčio savo darbuotojams, kadangi ši problema darbo ginčuose yra itin aktuali. O kur dar eilė visų kitų su darbuotojo sveikata ir sauga susijusių klausimų.
Tokie pažeidėjai turėtų būti viešai skelbiami ir darbuotojas, rinkdamasis darbdavį, turi teisę žinoti, pas ką jis dirbs“, – svarstė darbuotojų atstovė.
Numatoma, kad minėti pakeitimai galėtų įsigalioti jau nuo kitų metų sausio mėnesio.
