Šį klausimą iškėlė vienas tv3.lt portalo skaitytojas. Anot jo, vaikai „rūko ant kiekvieno kampo“, o pardavėjai tiesiog susimoka baudas ir toliau laisvai pardavinėja įvairiausių skonių el. cigaretes.
Specialistai neslepia, kad „garinimas“ tarp jaunimo ne tik išlieka populiarus – skaičiai vis didėja, lenkdami kitas Europos šalis. El. cigaretes išbando vis mažesnio amžiaus vaikai, neigdami galimą priklausomybę.
Vis tik tikrinti, ar pardavėjai laikosi įstatymo, pasirodo, nėra taip paprasta – kiekvieną el. cigarečių mėginį tenka siųsti į užsienį už 380 eurų, laukti rezultatų, ilgai bylinėtis teismuose.
Susimoka baudas ir pardavinėja toliau
Skaitytojas Arvydas (tikras vardas ir pavardė – redakcijai žinomi) laiške tv3.lt portalui teiravosi, kodėl Lietuvoje yra visiškai ignoruojamas el. cigaretes su skoniais draudžiantis įstatymas.
„Alkoholio po 20 val. niekur nenusipirksi, bet veipukų su skoniu – gali kiekviename prekybos centre vidury baltos dienos“, – piktinosi vyriškis.
Anot jo, pardavėjai, paklausus apie įstatymą, juokiasi – sako, kad ateina kažkas karts nuo karto patikrinti, jie susimoka 1000–1500 eurų baudas ir viskas.
Arvydo teigimu, vaikai esą toliau rūko ant kiekvieno kampo braškinius, arbūzinius ir kitus vaivorykštės skonius, o tabako industrija eilinį kartą pildosi kišenes milijonais eurų mūsų sveikatos kaina.
„Juk šitie skonių veipai tam ir yra skirti – cigarečių rūkymas tampa vis nepopuliaresnis tarp jaunimo, tad žudikams reikėjo naujo būdo nepaleisti augančių kartų iš savo pinklių.
Esu labai nusivylęs Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento darbu ir labai tikiuosi, kad iškelsite šitą klausimą į viešumą“, – rašė gyventojas.
Vis daugiau vaikų iki 13 m. amžiaus rūko el. cigaretes
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) laikinoji vadovė Gražina Belian neslėpė – Lietuvoje vykdomi tyrimai rodo didėjantį elektroninių cigarečių vartojimą tarp vaikų ir jaunimo.
Taip pat rodo jaunėjantį elektroninių cigarečių vartojimo pradžios amžių – vis daugiau mokinių pradeda vartoti elektronines cigaretes iki 13 metų amžiaus.
Anot departamento, dalis Lietuvos jaunimo vis dar nesuvokia elektroninių cigarečių keliamos žalos.
2023 m. NTAKD užsakymu vykdyta 15–74 m. amžiaus Lietuvos gyventojų apklausa atskleidė, kad elektroninių cigarečių vartojimas tarp jaunimo yra labiau paplitęs nei kitose amžiaus grupėse.
Be to, 15–24 m. amžiaus grupėje elektroninių cigarečių vartojimas lenkia tabako cigarečių rūkymą, kai tarp vyresnių gyventojų vis dar populiariausia rūkyti tabako cigaretes.
Apklausos duomenimis, 2023 m. bent kartą per paskutines 30 d. elektronines cigaretes vartojo 29,3 proc. 15–24 m. amžiaus jaunimo, o tabako cigaretes bent kartą per paskutines 30 d. rūkė 18,9 proc. 15–24 m. amžiaus jaunimo.
Be to, tarp elektronines cigaretes išbandžiusio 15–24 m. amžiaus jaunimo 21,1 proc. niekada gyvenime nebuvo rūkę tabako cigarečių.
„Dalis Lietuvos jaunimo vis dar nesuvokia elektroninių cigarečių keliamos žalos. 2023 m. 19,2 proc. 15–24 m. amžiaus jaunimo atsakė, kad elektroninės cigaretės nesukelia priklausomybės, o 25,9 proc. manė, kad elektroninės cigaretės nėra pavojingos aplinkiniams.
Tarp 15–24 m. jaunimo, per pastarąsias 30 d. vartojusio elektronines cigaretes, net 27,2 proc. sutiko, kad elektroninės cigaretės nesukelia priklausomybės, o 39,9 proc. atsakė, kad elektroninės cigaretės – nepavojingos aplinkiniams“, – akcentavo G. Belian.
Beveik tuzinas bylų ir baudos iki 2 tūkst. eurų
Vis tik el. cigarečių prekybos kontrolę vykdo ne NTAKD, o Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT).
Ši primena, kad nuo 2022 m. liepos 1 d. įsigaliojo draudimas prekiauti el. cigaretėmis ir jų pildyklių skysčiais su skoniais ir kvapais, išskyrus tabako.
Nuo to laiko būtent dėl šio draudimo nesilaikymo tarnyba išnagrinėjo 11 bylų ir priėmė nutarimus skirti baudas, kurių sumos siekė nuo 750 iki 2000 eurų.
Tokios sumos tik įrodo faktą, kad el. cigarečių prekyba užsiimantiems verslams visu 100 proc. labiau apsimoka kartais sumokėti 2 tūkst. eurų neviršijančias baudas, vietoje to, kad būtų laikomasi įstatymo ir verslą tektų visiškai uždaryti.
Su tuo sutinka ir VVTAT atstovai. Jų vertinimu, pažeidimai kartojasi, nes baudos nėra atgrasančios, bendrovės savaip traktuoja tabako skonio ar kvapo draudimus, nepripažįsta pažeidimų, skundžia nutarimus teismui, nemoka skirtų baudų.
„Dėl apskųstų VVTAT nutarimų teismas sprendimų dar nėra priėmęs“, – pridūrė pašnekovai.
Apie tai, kad prekiaujama, tarnybos nuomone, teisės aktų neatitinkančiomis elektroninėmis cigaretėmis, informuojami prekybos tinklai, degalinės.
Tyrimams siunčia į Daniją ir moka tūkstančius
Anot VVTAT atstovų, kadangi Lietuvoje nėra atitinkamus juslinius tyrimus atliekančios laboratorijos, atrinkti bandiniai siunčiami tyrimams į akredituotą laboratoriją Danijoje.
„Iš viso į laboratoriją išsiųsta jau 77 vienetai bandinių. Vieno bandinio siuntimo ir tyrimo kaina – apie 380 eurų. Pagal laboratorijos rezultatus galima daryti išvadą, kad visi bandiniai, pagal Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymą, turėtų būti draustini.
Ar gaminio sudėtyje yra kitų, nei tabako skonį / kvapą suteikiančių medžiagų, vertiname kiekvieno tyrimo atveju pagal nustatytas aplinkybes, surinktus įrodymus. Nors ir pastoviai atliekame patikrinimus, stebime rinką, galutinis rezultatas užsitęsia“, – pasakojo tarnyba.
Vadinasi, vien tyrimams laboratorijoje teko išleisti apie 29,3 tūkst. eurų (380 eurų x 77 tyrimai), kai tuo metu visiems įstatymo pažeidėjams bendrai buvo skirta tik nuo 8,3 tūkst. iki 22 tūkst. eurų baudų (11 bylų x 750 eurų arba 2 tūkst. eurų).
Tarnyba taip pat parengė rekomendacijas elektroninių cigarečių platintojams, kuriose, remiantis Nyderlandų Nacionalinio visuomenės sveikatos ir aplinkos instituto prie Sveikatos, gerovės ir sporto ministerijos gerąja praktika, įtvirtinamas rekomendacinis leidžiamų kvapiųjų medžiagų, suteikiančių tabako kvapą / skonį elektroninių cigarečių elektroniniuose skysčiuose sąrašas.
Taip pat yra parengta atmintinė vartotojams.
„Tikimasi, kad nuo lapkričio 1 d., įsigaliojus Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo pakeitimams, kontrolė bus aiškesnė, paprastesnė, nes bus ieškoma medžiagų, kurios nepatenka į leidžiamų medžiagų sąrašą.
Bus pasitelkiamos laboratorijos, kurios nustatys, ar sudėtyje yra cukrų. Visgi reikia pastebėti, kad cigaretės skystis saldų poskonį gali turėti ir dėl kitų cheminių medžiagų ar jų sąveikos“, – tv3.lt komentavo VVTAT.
Rūkantis Lietuvos jaunimas viršija Europos vidurkį
Anot laikinosios NTAKD vadovės, tarp 5–9 klasių mokinių elektroninių cigarečių vartojimas per pastarąsias 30 dienų Lietuvoje didėja (2014 m. – 11,7 proc., 2018 m. – 17,9 proc., 2022 m. – 21 proc.) ir lenkia tabako cigarečių rūkymą, rodo naujausi, 2022 m. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Lietuvos moksleivių gyvensenos ir sveikatos tyrimo duomenys.
G. Belian įvardijo, kad, Europos mokyklose kas 4 metus vykdomo alkoholio ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo tyrimo (ESPAD) duomenimis, 2019 m. Lietuvoje elektronines cigaretes bent kartą gyvenime bandė vartoti 65 proc. 15–16 m. mokinių.
49 proc. mokinių elektronines cigaretes vartojo bent kartą per pastaruosius metus, 31 proc. – bent kartą per pastarąjį mėnesį, o 14 proc. mokinių jas vartojo kasdien ar beveik kasdien.
Pasak G. Belian, mokinių elektroninių cigarečių vartojimas bent kartą gyvenime padidėjo nuo 46 proc. 2015 m. iki 65 proc. 2019 m. ir buvo vienas didžiausių Europoje (ESPAD šalių vidurkis 2019 m. – 40 proc., Lietuvoje – 65 proc.).
Departamento atstovė įvardijo, kad, 2019 m. ESPAD tyrimo duomenimis, 15–16 m. mokiniai pirmąją elektroninę cigaretę pabandė vartoti būdami vidutiniškai 13,9 metų.
Net 19,5 proc. bent kartą gyvenime vartojusių elektronines cigaretes mokinių pirmą kartą pabandė jas vartoti būdami 13 metų ir jaunesni.
„Lyginant su ankstesnių metų tyrimo rezultatais, padidėjo dalis mokinių, kurie pirmąją elektroninę cigaretę vartojo iki 13 metų amžiaus.
Be to, labai jauname amžiuje elektronines cigaretes vartoti pradėjusių mokinių dalis Lietuvoje yra didesnė nei vidutiniškai Europoje (2015 m. – 7 proc., 2019 m. – 19,5 proc.; ESPAD šalių vidurkis 2019 m. – 11 proc.).
Padaugėjo ir pradėjusių pastoviai rūkyti elektronines cigaretes 13 m. ir jaunesnių mokinių dalis (2015 m. – 2 proc., 2019 m. – 2,7 proc., ESPAD šalių vidurkis 2019 m. – 1,7 proc.)“ – dėstė pašnekovė.
G. Belian teigimu, 2019 m. tarp mokinių nurodomų pirmo bandymo vartoti elektroninę cigaretę motyvų ryškiai vyrauja smalsumas – jį nurodė 3/4 bandžiusių jas vartoti respondentų.
Trečdalis nurodė ir draugų įtaką. Nedaugelis (3,1 proc.) pabandė elektronines cigaretes norėdami mesti rūkyti įprastas cigaretes.
NTAKD vadovė paminėjo, kad naują ESPAD tyrimą planuojama vykdyti 2024 m.
