I. Ruginienė tikisi, kad ateityje darbuotojai Lietuvoje aktyviau gins savo teises.
Darbdaviui atsisakant pasirašyti kolektyvinę sutartį, kuri yra pagrindinis įmonės profesinės sąjungos reikalavimas, ir žadant be sutarties didinti atlyginimus, I. Ruginienė tai vadina „blefu“.
„Keistas elgesys, treti metai darbuotojai maitinami žodiniais pažadais, o kai paprašome įsipareigojimo raštu, darbdavys atsisako. Tai blefas: dabar gali pažadėti bet ką, kad tik nutrauktų streiką, bet realių ketinimų nėra. Darbdavys kalba, kad atlyginimai nėra maži, bet juk juos darbuotojai uždirba kruvinu prakaitu. Logiška, kad dešimtis milijonų pelno šiai įmonei uždirbantys žmonės tikisi kažkokios grąžos, pasidalijimo“, – BNS antradienį sakė I. Ruginienė.
Anot jos, streikas yra kraštutinė priemonė, iki tol išbandžius daug kitų būdų.
„Streikas nėra tas įrankis, kuris traukiamas iš kišenės kiekvieną dieną, tai trejų metų procesas. Buvo įspėjamosios akcijos, visi įmanomi keliai išbandyti. Darbuotojų kantrybės taurė perpildyta. Darbdavys laikosi pozicijos – aš teisus, darbuotojas – kvailas, kaip pasakysiu, taip ir bus. Norisi kitokių santykių, susitarimo kultūros, bet tam reikia sėsti prie stalo, o ne žarstyti pažadus ir juos užmiršti. Darbuotojai pavargo tokiu režimu gyventi, prašo pažadus įteisinti raštu. Tai labai paprastas prašymas“, – sakė I. Ruginienė.
Anot jos, toks streikas – pirmas Lietuvos pramonėje, jis įrodo, kad darbuotojai tikrai pavargo tartis.
„Nepriklausomos Lietuvos istorijoje tai tikriausiai pirmas toks įvykis pramonėje. Įsivaizduokite, kiek darbuotojai turėjo būti nualinti, kad tam pasiryžtų. Mes, lietuviai, šiaip labai kantrūs, ne kokie pietiečiai, kurie šoka į gatves streikuoti po menkiausios žiežirbos. Viliuosi, kad Lietuvoje atsiras daugiau žmonių, kurie ryšis ginti savo teises“, – kalbėjo LPSK vadovė.
Ji nesiėmė prognozuoti, ar streikas „Achemoje“ gali paskatinti daugiau tokių protestų šalyje.
„Sunku pasakyti, ar tai bus pavyzdys. Darbuotojams („Achemos“ – BVNS) sunku, jie bauginami, papirkinėjami, tas stilius įmonėje yra baisus, tai karo stovis, ir tokią aplinką sukuria darbdavys“, – sakė I. Ruginienė.
Pasak LPSK pirmininkės, Lietuvoje vis dar yra nemažai didelių bendrovių, kurių darbuotojų siekiai yra ignoruojami, nors netrūksta ir pavyzdinių darbo santykių ir susitarimų, o anksčiau prie tokių pavyzdžių buvo priskiriama ir „Achema“.
„Turime tikrai gražių pavyzdžių, kai darbdavys supranta, kad reikia investuoti į darbuotoją, nes tada jis uždirba daugiau įmonei, tai labai paprasta ekonomikos pradžiamokslio taisyklė. Pati „Achema“ anksčiau buvo geras pavyzdys, gaila, kad su šia įmone atsitiko taip. Tik pastarąjį dešimtmetį ėmė blogėti. Kas atsitiko – į šį klausimą patys savininkai turi atsakyti“, – sakė I. Ruginienė.
„Achemos“ darbuotojų profsąjungos pirmininkė Birutė Daškevičienė antradienį ryte teigė, kad streikuoti turėtų beveik pusė visų bendrovės darbuotojų. Streiką žadama tęsti, kol darbdavys sutiks su pagrindiniu reikalavimu – pasirašyti kolektyvinę sutartį.
„Achemoje“ dirba apie 1,3 tūkst. darbuotojų, apie 37 proc. iš jų priklauso profesinei sąjungai.
