Pensininkai niekam anksčiau nerūpėjo?
Pensijų kompensavimą valdžia mato tik iš vienos pusės: arba reikia pakelti mokesčiu, arba nebus iš ko išmokėti senjorams pragyvenimui skirtų lėšų. Tačiau Ž. Šilėnas laikosi kitokios nuomonės.
„Įsivaizduokime, žmona pasiunčia vyrą į parduotuvę. Va, sako tau 50 Lt, nupirk duonos, dešros ir, jeigu liks pinigų, nusipirk alaus. Vyras, kadangi jis mėgsta alų, prisiperka alaus, prisiperka dešros, nes prie alaus, ir duonos jis nenuperka, nes pritrūko pinigų. Tada jis stovi prie parduotuvės, prašo žmonių centų ir sako: „Žmonės, duokit ant duonos“. Arba dar blogiau, kaip valdžios atveju, jis puldinėja žmones, kabinėjasi, sako: „ Duok pinigų“, nes man gi ant duonos reikia.“
Pašnekovo tikinimu, lygiai tokia pati situacija yra susidariusi ir valdžioje. Viskam, kam buvo galima, pinigai išleisti, įskaitant viceministrų pasilikimą, kurie dirbo pirmininkavimo ES metu. „ES pirmininkavimas baigėsi, o ministrai dirba toliau. Jų neatleido“, - ironizavo Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas.
Pašnekovo tikinimu, jei tai buvo planuotas pensijų kompensavimo projektas, jis biudžeto formavimo metu turėjo būti iškeltas kaip prioritetas, „jeigu jau apsimetama tokiais moraliais, kad tai yra pensininkų išgyvenimo reikalas. Ir tik po to dėliotis visas kitas išlaidas.“
800 mln. Lt surinkti labai paprasta
Ž. Šilėnas palygino valdžią su vaikais, kurie turi daug žaislų, žaidžia su jais, tačiau jiems vis negana. Visgi pašnekovo nuomone, nereikia dairytis svetur, reikia apsižvalgyti, kas turima savoje „žaislų dėžeje“.
„Jeigu iš tikrųjų reikia paimti 8 mln. litų vienkartinei išmokai, tai siūlau vieną labai paprastą būdą. Valstybė turi įmonių, kurios pilnai yra kotiruojamas biržoje, kas reiškia, kad jų akcijomis yra prekiaujama kiekvieną dieną. Bet valstybė tų akcijų turi per daug. (...) Jeigu valstybei priklauso 97 proc. įmonės akcijų, laisvai galima pasilikti 70 proc., tą likutį parduoti ir turėsi visišką kontrolę. Niekas nepasikeis, išskyrus tai, kad vietoj 97 proc. tu turėsi 70 proc“, - tikino pašnekovas.
„Paimkime tris įmones, kurios yra kotiruojamos, jų akcijomis yra prekiaujama. „Lesto“: susimažina valstybė nuo 82 proc. iki 70 proc., 3 Lt už vienetą, 235 mln.litų (uždirba valstybė - red.). „Lietuvos energijos“ – nuo 96 proc. valstybės nuosavybės iki 70 proc., po 1,70 Lt, 280 mln. Lt (uždirba valstybė - red.). Ir „Litgridas“: nuo 97 proc. iki 70 proc., po 2,20 Lt už vienetą, 300 mln. Lt ir, liaudiškai sakant, viso, tik tas tris įmones paėmus, 815 mln. Lt (uždirba valstybė - red.) “, - argumentavo Ž. Šilėnas.
