šilėnas

Progresiniai mokesčiai yra tikra pasaka. Jei jūs mėgstate aukštesnius mokesčius, progresiniai mokesčiai yra mokesčių didinimas. Jei norite mokesčius mažinti – progresiniai mokesčiai yra mokesčių mažinimas. Stebuklas! Progresiniai mokesčiai yra ir didesni, ir mažesni tuo pat metu! Pasakojama, kad įvedus progresinį gyventojų pajamų mokesčių tarifą jūs mokėsite mažiau, bet jūsų kaimynai ar žmonės, kurių jūs nemėgstate – daugiau.

Kuo jautresnė tema, tuo šaltesniais nervais reikia ją narplioti. Atvykę į kraupios avarijos vietą profesionalūs gelbėtojai nepuola prie to, kuris garsiausiai rėkia. Jei rėkia, tai reiškia kvėpuoja. Iš pradžių reikia apžiūrėti tuos, kurie tyli. Kol aplink avarijos vietą susirinkę žiopliai dalinasi patarimais, kad „nereikėjo taip greitai lėkti“, profesionalai aiškinasi, kokios tikrosios avarijos priežastys. Statistiniai pajamų nelygybės rodikliai Lietuvoje tikrai neatrodo gerai.

Europos Komisija (EK) nubaudė „Lietuvos geležinkelius“ už konkurencijos apribojimą – geležinkelio ruožo į Latviją išardymą. Šis sprendimas ypač svarbus simboline prasme. Europa signalizuoja, kad valdžiai ar net jos numylėtoms įmonėms galioja tie patys įstatymai kaip ir visiems mirtingiesiems. Gaila, šią konstitucinę vertybę Lietuvos valdžiai turi priminti Briuselis. Nepaisant šių žinių, yra apie ką pagalvoti. Pirma, kas mokės 28 mln.

Roges ruošk vasarą. Kažkas panašaus ir su pensija – jei apie tai, iš ko gyvensi senatvėje, pradėsi mąstyti tik tada, kai išeisi į pensiją, gali būti nemaloniai nustebintas – pajamos gali kristi dvigubai ar trigubai. Lyg ir panašu į istoriją apie skruzdes ir žiogą. Žiogas visą vasarą grojo ir nesirūpino ateitimi, o skruzdės kaupė atsargas žiemai. Žiemą skruzdės peržiemojo, o žiogui baigėsi nekaip. Bet čia panašumai ir baigiasi.

„Sodra” pranešė gerą naujieną, kad Lietuvoje kilo atlyginimai. Tačiau vos tik padangėje pasirodo spindulėlis optimizmo, jį iš karto lyg šikšnosparniai savo šešėliais puola dengti politikai. Kad tik spindulėlis nepasiektų žemės ir nepraskaidrintų liūdnos kasdienybės. Apie ką kalbu? Vos tik pasiekė žinia, kad atlyginimai auga, tą pačią dieną Seimo nariai „sužibėjo“ užregistruodami projektą didinti mokesčius ir įvesti progresinio pajamų mokesčio tarifą.

Seimas pagaliau „išgimdė“ urėdijų reformą. Tiksliau ne pačią reformą, o leidimą vykdyti reformą. Kaip su ta reforma bus – dar pažiūrėsim. Bet noriu atkreipti dėmesį į kitą problemą. Piktinotės, kad 42 urėdijos ilgai šokdino Seimą, vyriausybę, darė įtaką Seimo nariams? Supratote, kad miškininkų vežimas protestuoti prie Seimo yra akivaizdi manipuliacija? Lengviau atsipūtėte, kai Seimas pagaliau balsavo už urėdijų reformą? Urėdijos yra smulkmena palyginus su savivaldybės įmonėmis.

Jei mokesčiai būtų įtraukti į standartinį vartotojo krepšelį, tai būtų pačios didžiausios išlaidos. Daugiau nei maistas, būstas ir rūbai kartu sudėjus. Jei uždirbate 600 eurų „į rankas”, tai prieš pervedant tuos pinigus jums į sąskaitą, mokesčiams jau būna nuskaičiuota apie 400 eurų. Paprastai tariant, tą pačią sekundę, kai savo darbu uždirbate vieną eurą, valdžia nuo jo nuskaičiuoja 40 centų. Bet mokesčiai čia nesibaigia.

„Mes – valdžia“ surėkia plikis „Zero 3” reklamoje. Frazės esmė paprasta – ką norėsime, tą darysime, nes mes – valdžia, o jūs – ne. Jūsų argumentai, prieštaravimai, prašymai ar maldavimai – mums visai neįdomūs. Nes „mes – valdžia!“ Žiūrint į pastarųjų mėnesių Lietuvą susidaro įspūdis, kad gyvename nesibaigiančioje „Zero 3” reklamoje.

Aiškėja valdžios planuojama mokesčių pertvarka. Žiūrint supaprastintai, jei dirbate pagal darbo sutartį, dabar jai taikomas 15 proc. gyventojų pajamų mokestis ir 39,98 proc. „Sodros” įmoka (30,98 proc. – darbdavys, 9 proc. darbuotojas). Valdžia siūlo du esminius pakeitimus. Pirma, sujungti darbuotojo ir darbdavio „Sodros” įmokas. Antra, gyventojų pajamų mokestį didinti iki 29 proc., o „Sodros” įmoką – mažinti.

Žilvinas Šilėnas, Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas, Žinių radijo laidoje „Atviras pokalbis“ sakė, kad vienintelis dalykas, kurį sugeba bet kuri valdžia – tai kelti mokesčius. „Atsakymas visų, nesvarbu, kokius klausimus sprendžiame, yra: reikia didinti mokesčius“, - tiek į kairiųjų, tiek į dešinių daržą akmenį metė Ž. Šilėnas.

Žilvinas Šilėnas baigė Didždvario gimnaziją, tada Atlanto koledžą Jungtinėje Karalystėje, po to – Wesleyan universitetą (JAV). Laisvosios rinkos institute (LLRI) dirba nuo 2006 metų. Dabar – LLRI prezidentas. Straipsnių, analizių ekonomine tema autorius, lektorius. Jis nesijaučia išvykęs iš Šiaulių. Jei ko linkėtų Šiauliams, to paties – ir sau. Didždvario gimnaziją prisimena su didžiausia nostalgija ir iki šiol su šia mokykla palaiko ryšius. Ar laikote save sėkmingu žmogumi? Ne.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto atstovai kartu su Panevėžio miesto savivaldybės specialistais diskutavo apie investicijų pritraukimą ir jų svarbą. Manoma, kad miestas, palyginti su kitomis savivaldybėmis, atrodo neblogai, tačiau pasitempti dar yra kur. Maždaug per vidurį Lietuvos laisvosios rinkos instituto atstovų teigimu, vizito tikslas – pristatyti savivaldybių indeksą. Šis tyrimas atspindi, kaip savivaldybėms sekasi tvarkytis savo ūkyje, pritraukti investicijas.

Diskutuojant apie naująją atominę elektrinę (AE) neužtenka prognozuoti, kiek kainuos pagaminti energiją pačioje AE. Nors tai jau savaime sudėtingas uždavinys. Iš tikrųjų turime lygtį su dviem nežinomaisiais: AE pagamintos energijos kaina ir energijos kaina rinkoje. Jei dabartinės aplinkybės atrodo palankios naujos AE veiklai, tai nereiškia, kad taip bus ir po 10 ar 20 metų. Aklai pasikliaujantiems ateities prognozavimu praverstų pasižiūrėti, kokios buvo naftos kainos prognozės prieš 20 metų.

Nors išimti žodžius iš konteksto yra prastas argumentavimo būdas, bet premjero citata yra labai teisinga “Žmonių reikia klausti, ar jiems reikia pigesnės elektros energijos, kuri būtų gaminama Visagino atominėje elektrinė". Ir teisinga yra ne diskusijos apie referendumą fone, o apskritai mąstant apie strateginius tikslus energetikos sektoriuje. Strateginis tikslas yra (gali būti) pigi elektros energija, arba patikimumas energijos tiekimas. Nauja AE yra tik priemonė šiam tikslui pasiekti.

Seime vėl užregistruotas pasiūlymas, kad reikia didinti ant cigarečių pakelio esantį perspėjimą. Dabar norima, kad perspėjimas siektų ne mažiau 80 proc. pakelio ploto. „Argumentai" kaip visada tie patys: žmogus yra kvailas, nesugeba pasirinkti, pasiduoda reklamai. Nepritariu nei vienai iš šių minčių, bet įrašas ne apie tai. Vadovaujantis ta pačia logika, panašių perspėjimų reikėtų ir ant politinės reklamos.

Šiaulių savivaldybė atiduoda netoli Šiaulių universiteto bendrabučių stovinčią bokso salę teistiesiems ir narkomanams ir pati primokės už tai, kad įsirengtų naujus ringus vienos pietinio miesto rajono mokyklos aktų salėje. Teistieji ir narkomanai – ir toliau traukiami į Šiaulių centrą. Po nesėkmingo bandymo užimti J. Laužiko specialiosios mokyklos pastatą Žemaitės gatvėje, mažai žinomos religinės organizacijos „Kris Šiaurės Lietuvoje“ fondui atiduodama Dubijos gatvėje stovinti bokso salė.

Valdžiai kalbant apie verslo sąlygų gerinimą tuo pat metu yra laiminamas įstatymo projektas, nukreiptas prieš vadovus. Jei įmonės vadovas bus pripažintas kaltu pažeidęs konkurencijos įstatymą, jam 5 metus gali būti uždrausta vadovauti net ir mažam kioskeliui. Jei vadovas profesionalas gavo tokią nuobaudą ir nori dirbti, jam telieka vienintelė išeitis – išvykti iš šalies.

Konkurentams besiskundžiant, kad su didžiaisiais prekybos centrais kaina neįmanoma konkuruoti, „Maxima" žengė išties įžūlų žingsnį. Paėmė ir pareiškė, kad tiekėjų branginamą produkciją kompensuos savo išlaidomis. Kitaip tariant, nesvarbu, kad tiekėjai didina kainas, Maxima didėjimą padengs savo lėšomis! Prieš akis akivaizdus nesąžiningos konkurencijos pavyzdys. Dar svarbiau, pati įmonė prisipažįsta tai daranti.

Visa LEO istorija, o ypač jos pabaiga, dar ilgai mes šešėlį panašiems projektams ir sustiprins ir taip neribotą valdžios mandatą kištis į verslą, teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) vyresnysis ekspertas Žilvinas Šilėnas. Jo teigimu, susitarus dėl LEO LT likvidavimo problemos elektros energetikos sektoriuje niekur nedingo. Po pusantrų metų nauja atominė elektrinė vis dar be investuotojo, elektros energijos tinklai ir vėl priklauso valdžiai.