Kaip tv3.lt aiškino advokatų kontoros „TGS Baltic“ teisininkė Audronė Ežerskė, pagal naująją tvarką įmonėms, į kurias komandiruojami užsienio įmonių darbuotojai, nebereikia teikti informacijos apie šiuos darbuotojus Valstybinei darbo inspekcijai. Be to, atsisakoma pareigos darbdaviams registruoti su užsieniečiu sudarytas darbo sutartis Užimtumo tarnyboje.
Lietuvoje dirbantys ir leidimus gyventi turintys užsieniečiai, gavę Migracijos tarnybos leidimą, taip pat galės keisti darbo pareigas ir netgi darbdavį. Taip pat, atsiranda galimybė dirbti pagal darbo keliems darbdaviams sutartis.
„Tačiau yra grąžinama ir pareiga iš trečiųjų šalių į Lietuvą komandiruojamiems darbuotojams įsigyti leidimus dirbti Lietuvoje. Taip pat įtvirtinamas draudimas su užsieniečiais sudaryti laikinojo darbo sutartis. Nurodoma, kad šiais pakeitimais siekiama pažaboti piktnaudžiavimą, kai nuolatinio pobūdžio darbui yra naudojami komandiruojami darbuotojai“, – sakė A. Ežerskė.
Įdarbinimo paslaugomis užsiimančios įmonės „Vienas, du, trys“ teisininkė Natalija Bortnikaitė, savo ruožtu, laikosi nuomonės, kad esminių pokyčių naujoji tvarka neatneš.
„Labai laukėme esminių pakeitimų, bet jų nėra. Taip, šiek tiek palengvėja dokumentų parengimo tvarka, dėl to kažkiek sumažės kaštai. Bet drastiško palengvinimo įdarbinti darbuotojus nėra“, – teigė N. Bortnikaitė.
Tačiau kai kada pasigirstančios šnekos apie tai, jog naujoji tvarka paspartins dar didesnę darbuotojų iš Ukrainos, Baltarusijos ir kitų trečiųjų šalių imigraciją, pašnekovės neįtikina.
„Nepagrįstos tikrai tos visos kalbos apie antplūdį. Reikalavimai galioja tie patys atvykimui, šiek tiek keičiasi tvarka dėl dokumentų, pavyzdžiui, kitokios procedūros numatytos dėl darbuotojų kvalifikacijos.
Ją reikės patvirtinti, bet darbdavys pats laiduos prieš migracijos tarnybą, migracijos departamentą, užimtumo tarnybą, kad kviečiamas asmuo turi tinkamą kvalifikaciją. Bet tai bus darbdavio atsakomybė. Jeigu patikrinus paaiškės, kad dirbantysis reikiamos kvalifikacijos neturi, tuomet už tai atsakys darbdavys“, – sako „Vienas, du, trys“ atstovė.
Reikalauja saugiklių
Vis dėlto, raminimai, kad pasikeitusi įdarbinimo tvarka drastiškų pokyčių neatneš, o ir prieš tai buvusios taisyklės buvusios gana griežtos, visų neįtikina. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos lyderė Inga Ruginienė sako, kad atvykėlių iš trečiųjų šalių klausimas kasmet darosi vis opesnis.
„Prieš kelerius metus tai dar nebuvo labai aktualu, nes buvo atvykstantys pavieniai darbuotojai. Tačiau skaičiai auga labai stipriai, į šalį jau suvažiavę šimtai, tūkstančiai darbuotojų iš trečiųjų šalių.
Mūsų, kaip valstybės, prioritetas turėtų būti čia esantys piliečiai ir dirbantieji. Manome, kad reikia daugiau saugiklių užtikrinant, kad trečiųjų šalių darbuotojai gautų tokį pat atlyginimą, kaip čia gyvenantys, kad jų alga nebūtų dempinguojama, kad nebūtų priežasties atsivežti pigią darbo jėgą“, – tikina I. Ruginienė.
Ji pažymėjo, kad dar viena problema, kalbant apie darbuotojus iš trečiųjų šalių, yra pastarųjų ne visada sumokami mokesčiai. Esą nors jie dirba šalyje laikinai, bet dėl pastarųjų dalis Lietuvos piliečių priversti emigruoti į turtingesnes ES šalis.
„Srautas vis didės, matome, kad atvažiuojančiųjų skaičius didėja ir ta pigi darbo jėga pradės išstumti mūsų specialistus. Tie žmonės atvažiuoja ir išvažiuoja, o mūsų piliečiai išstumiami iš darbo rinkos. Suprantame, kad kai kurių profesijų dirbančiųjų trūksta. Trūkstamus specialistus laikinai būtų galima atsivežti, įdarbinti, kol bus galima juos pakeisti savais piliečiais“, – sako I. Ruginienė.
Ji priduria, kad būtina kartu pasirūpinti ir tuo, kad Lietuvos mokymo įstaigos ruoštų darbo rinkai trūkstamus specialistus.
Naujausiais statistikos departamento skaičiavimais, 2018 m. į Lietuvą imigravo 12,3 tūkst. užsieniečių. Beveik pusę jų sudarė Ukrainos piliečiai, kiek daugiau nei ketvirtadalį – baltarusiai. Pernai, palyginti su 2017 m., imigravusių Ukrainos piliečių.
