Priežasčių buvo daug ir chronologiją sudėlioti nelengva. Nesant reikšmingų ekonominių duomenų iš išsivysčiusių rinkų, investuotojai dėmesį nukreipė į politinius neramumus Ukrainoje – stiprėję per pastaruosius keletą mėnesių, praeitą savaitę neramumai šioje šalyje įgavo naują pagreitį. Iš kitos Atlanto pusės atskriejo žinia, kad Argentinos pesas buvo devalvuotas. Tai privertė rinkos dalyvius pažvelgti į besivystančias rinkas atidžiau, nes toliau sekę įvykiai tik didino sumaištį. Kitas faktas, atkreipęs pasaulio dėmesį praeitą ketvirtadienį – Kinijos verslo pasitikėjimo PMI indeksas. Šis rodiklis gruodį dėl sumažėjusių naujų gamybos užsakymų nukrito labiau nei dauguma analitikų tikėjosi – iki 49,6 – nors buvo laukta 50,3. Antros didžiausios pasaulio ekonomikos BVP augimas taip pat lėtėjo, jis siekė 7,7 proc., kai trečiąjį praėjusių metų ketvirtį Kinijos BVP augo 7,8 proc.
Šie Kinijos makroekonominiai duomenys sukėlė nemažai nerimo rinkų dalyviams, mat Kinija yra viena svarbiausių eksporto partnerių pagrindinėms besivystančioms ekonomikoms. Ypatingai daug į šią augančią industrijos milžinę importuojama žaliavų iš Pietų Afrikos Respublikos, Rusijos, Brazilijos. Svarbiausia itin prastų makroekonominių duomenų priežastis – mažėjantis investicijų srautas šalyje. Kinijos valdžia ėmėsi griežtų priemonių, siekdama apriboti skolinimosi bumą, griežtindama monetarinę politiką ir didindama palūkanų normas.
Židiniai – skirtingose šalyse
Derėtų nepamiršti, jog šiemet daugelyje besivystančių rinkų šalių laukia rinkimai ir tai įneša nemažai neapibrėžtumo bei miglotos politinės ir investicinės aplinkos tokiose šalyse kaip Turkija, Indija, Indonezija, Brazilija ar Pietų Afrikos Respublika. Šiuo metu besitęsiantis korupcijos skandalas Turkijoje kelia nerimą investuotojams, o Turkijos liros kursas pagrindinių valiutų atžvilgiu smuko – per savaitę lira nukrito 6 proc. Tačiau po vakar įvykusio Turkijos centrinio banko sprendimo kelti bazinę palūkanų normą nuo 4,5 proc. iki 10 proc. lira iškart pakilo 4 proc. Tiesa, dalis šio augimo po pirminės reakcijos stojo, taigi lira išlieka itin svyruojančia valiuta. Turkijos nacionalinės valiutos pirminį pigimą išprovokavo ir tai, jog Turkijos centrinis bankas iškart nesiėmė ryžtingų žingsnių griežtinti monetarinės politikos. Tiesa, sausio 23 dieną Turkijos centrinis bankas pradėjo intervenciją, siekdamas sustabdyti rekordinį nacionalinės valiutos pigimą, tačiau tai negelbėjo. Lira tapo rekordiškai pigi tiek prieš JAV dolerį, tiek prieš eurą. Įtampos valiutų rinkose sukėlė ir Argentinos pesas – vien per praėjusios savaitės ketvirtadienį jis nuvertėjo 18 proc., panašiame lygyje kursas yra ir dabar. Šalies užsienio valiutų rezervai yra išsekę, tad, centriniam bankui sustabdžius JAV dolerių pardavimą, peso kursas krito labiausiai nuo 2002 m. krizės. Žvelgiant į neigiamus faktus ir naujienas iš besivystančių rinkų, labai sudėtinga prognozuoti, kiek dar ilgai investuotojai trauksis iš šių rinkų. Kita vertus, žvelgiant į kylančių valiutų rinką, fundamentalūs faktoriai rodo, kad šių regionų valiutos turi potencialo stiprėti.
Rinkų reakcija – staigi ir reikšminga
Praeitą penktadienį rinkos stipriai krito žemyn. Akcijų indeksai daugiausiai nukentėjo besivystančiose rinkose. Tačiau tiek JAV, tiek ir euro zonos akcijos pigo, tikėtina, dėl to, jog investuotojai suskubo pasinaudoti korekcijai palankia situacija, nes iki tol ilgą laiką akcijų rinkos nuosekliai augo. Krito visų besivystančių šalių valiutų kursai. Mažėjo ilgalaikės pinigų rinkos palūkanos. Kilo, sakytum, vienintelis auksas. Ir nenuostabu – suveikė standartinis mechanizmas, kad investuotojams, parduodant rizikingus aktyvus, kyla aukso paklausa. Šiandien, praėjus keletui dienų po turbūt dramatiškiausio penktadienio per paskutinius keletą mėnesių, jau galime daryti kai kurias išvadas. Ukrainoje situacija išlieka vis dar nestabili ir greitos išeities tikėtis tikrai nereikėtų. Turkijos centrinis bankas, kad ir pavėluotai, bet sureagavo ir bent jau sustabdė, regis, nesuvaldomą savo valiutos nuvertėjimą. Tiesa, panašu, kad valiutos pigimas pristabdytas tik trumpam laikotarpiui, nes šalis neturi didelių valiutos rezervų, kad galėtų užtikrinti nuolatines intervencijas. Antra, kaip tik dabar šalyje vystosi neregėto masto korupcijos skandalas, kuris gali turėti neigiamos įtakos šalies reputacijai bei politiniam klimatui. Argentinoje situacija nepasikeitė, kaip ir Kinijoje. Finansų rinkos po truputį atstato penktadienio praradimus, tačiau nuosmukio banga gali sugrįžti.
Pasaulinis atsigavimas – sava vaga
„Danske Bank“ analitikai nesitiki, kad pasirodę prasti Kinijos makroekonominiai rodikliai galėtų neigiamai paveikti globalios ekonomikos atsigavimą. Tikėtina, kad šiais metais Kinijos ekonomika pelnysis iš augančio eksporto, todėl ūkio augimas turėtų stabilizuotis. Iš esmės kylančių rinkų ekonomikos, tikėtina, turėtų būti „maitinamos“ augančiu vakarų valstybių vartojimu. Tuo tarpu išsivysčiusių šalių šios savaitės naujienos gali turėti įtakos tiek rinkoms, tiek ir lūkesčiams dėl pasaulinės ekonomikos vystymosi. Šiandien JAV Federalinė rezervų sistema (FED) gali paskelbti apie dar vieną obligacijų supirkinėjimo mažinimą. Tokie lūkesčiai rinkose sklando jau kurį laiką, galima sakyti, kad jie taip pat buvo viena iš priežasčių, turėjusi įtakos rizikingų turto klasių griūčiai. Obligacijų supirkinėjimo masto mažinimas reiškia likvidumo panaikinimą iš sistemos. Tokiu atveju investuotojai tiesiog turėtų mažiau lėšų, kurias galėtų skirstyti investicijoms. Šiandieninis FED posėdis bus paskutinis dabartiniam FED prezidentui B. Bernanke, nuo vasario jį pakeis J. Yellen. O penktadienį sulauksime euro zonos infliacijos, kuri gali nulemti tolesnius Europos centrinio banko veiksmus dėl palūkanų normų. Taigi rinkose naujienų ir pokyčių daug – nauji metai prasidėjo permainingai.
Komentarą parengė Giedrė Gečiauskienė, „Danske Bank“ Finansų rinkų departamento direktorė
