Šie pinigai bus nukreipti į projektus, kurie padės savivaldybėms apsaugoti gyventojus, infrastruktūrą ir turtą nuo vis dažnėjančių potvynių. Ministerijos teigimu, daugiausia dėmesio bus skiriama naujų pylimų statybai bei esamų paaukštinimui, taip pat kelių paaukštinimui.
Į šias investicijas galės pretenduoti 12 savivaldybių, esančių Nemuno ir Lielupės upių baseinų rajonuose.
Klaipėdos ir Kauno miestų bei rajonų, Kretingos, Kėdainių, Jurbarko, Šilutės, Ukmergės, Panevėžio rajonų, Marijampolės bei Pagėgių savivaldybės planuoja įgyvendinti 43 potvynių riziką mažinančias priemones.
Savivaldybės galės padengti iki 85 proc. išlaidų ES lėšomis, o likusią dalį turės prisidėti pačios.
„Ši finansavimo tvarka yra ypač svarbi savivaldybėms, kurios vienos nepajėgtų pakankamai investuoti į efektyvias potvynių prevencijos priemones. Pasinaudojus ES fondų parama, regionai taps atsparesni klimato pokyčiams, o gyventojų gyvenimo kokybė žymiai pagerės,“ – pranešime cituojamas aplinkos viceministras Justas Ruškys.
Pasak ministerijos, pastaraisiais metais Lietuvoje dėl klimato kaitos iškrenta vis daugiau kritulių, todėl potvynių rizika nuolat didėja. Ypač didelę žalą potvyniai daro Vakarų Lietuvos regionui, kur kyla grėsmė tiek aplinkai, tiek žmonių turtui.
