potvyniai

Ispanijos karaliaus ir ministro pirmininko vadovaujama delegacija sekmadienį buvo priešiškai sutikta Valensijos regione, nukentėjusiame nuo pražūtingų potvynių. Kaip praneša AFP žurnalistai, vieni žmonės šaukė „žudikai“, o kiti mėtė purvą. Karalius Felipė VI ir karalienė Letizia kartu su ministru pirmininku Pedro Sanchezu ir kitais pareigūnais lankėsi Paiportos mieste, kuris labai nukentėjo nuo potvynių, nusinešusių daugiau kaip 200 žmonių gyvybių.

Ispanijos vyriausybė po daugiau kaip 200 gyvybių pareikalavusių šios savaitės potvynių į rytinį Valensijos regioną siunčia dar 5 000 karių ir 5 000 policininkų, šeštadienį paskelbė ministras pirmininkas Pedro Sanchezas. Kol kas surastos 205 potvynių aukos. Apie 202 žuvusiuosius pranešė Valensija, du žmonės žuvo kaimyninėje Kastilijoje-La Manče, o dar vienas – pietinėje Andalūzijoje. Tai daugiausiai aukų pareikalavusi stichinė nelaimė, kokią prisimena Ispanijos visuomenė.

Ispanija sunkiai atsigauna po didžiausių potvynių pastaraisiais dešimtmečiais. Nuniokotuose miesteliuose liejasi ašaros, jau skelbiama ir mažiausiai apie 202 žuvusiuosius. Ispanai dėl šios tragedijos kaltina vyriausybę, kuri, anot jų, laiku neįspėjo apie gresiantį pavojų. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Ispanijoje aukų skaičius per didžiausius per kelis dešimtmečius potvynius išaugo iki 205, penktadienį pranešė gelbėtojai. Šis skaičius dar turėtų padidėti, nes manoma, kad dar daugiau žmonių dingo be žinios. Ispanijos nepaprastųjų situacijų tarnybos pranešė apie padidėjusį žuvusiųjų skaičių iki mažiausiai 205, iš kurių 202 – vien Valensijoje. Daug gatvių šalyje vis dar užkimštos suvirtusiomis transporto priemonėmis ir nuolaužomis, kai kuriais atvejais gyventojai įkalinti savo namuose.

Audros ir potvyniai Ispanijoje, nusinešę keliasdešimt žmonių gyvybių, išgąsdino ne vieną. Jau kurį laiką ir Europą skandinantys potvyniai, kurie neseniai siautė ir Lenkijoje, verčia nerimauti visuomenę. Ar greitu metu patys atsidursime žiaurių audrų ir klimato kaitos epicentre atsakė ekspertai-klimatologai.  Klimatologas Donatas Valiukas dalinosi, kad tokio potvynio, kuris buvo Ispanijoje, žmonės galėjo ir sunkiai tikėtis.

Nuo ketvirtadienio Ispanijoje  – trijų dienų gedulas. Jis paskelbtas dėl retų, staigių potvynių, kurie pastaruoju metu nusinešė apie 100 žmonių gyvybes. Potvynių padarinius matė ir Valensijoje gyvenanti hipnoterapeutė Otilija Diaz.  Po smarkių liūčių ir potvynių Ispanijos Valensijos regione žuvo mažiausiai 95 žmonės, sako valdžios institucijos, rašo „Reuters“. Šis potvynis Ispanijoje yra laikomas vienu didžiausių per visą šiuolaikinę šalies istoriją.

Po smarkių liūčių ir potvynių Ispanijos Valensijos regione žuvo mažiausiai 95 žmonės, sako valdžios institucijos, rašo „Reuters“. Šis potvynis Ispanijoje yra laikomas vienu didžiausių per visą šiuolaikinę šalies istoriją. Anot meteorologų, antradienį per aštuonias valandas kai kuriose Valensijos dalyse iškrito metų lietaus kiekis. Buvo apsemta dalis teritorijos, nukentėjo nemažai gyventojų, ūkininkų.

Ispanijoje siaučiant siaubingam lietui jau žuvo bent 51 žmonės. Netoli liūties epicentro atsidūrusi lietuvė portalui tv3.lt papasakojo, kaip atrodo gyvenimas potvynių siaubiamose apylinkėse ir kokiomis nuotaikomis šiuo metu gyvena ispanai. Lietuvė Ieva (vardas pakeistas) šiuo metu yra apie 100 km nuo Valensijos. Būtent šiam regionui liūtis smogė stipriausiai. Anot lietuvės, kelios pastarosios dienos buvo itin lietingos ir atrodė labai nebūdingos Ispanijos orams.

Potvynių prevencijai Vidurio ir Vakarų Lietuvoje iš Europos Sąjungos (ES) lėšų planuojama skirti 34 mln. eurų, trečiadienį pranešė Aplinkos ministerija. Šie pinigai bus nukreipti į projektus, kurie padės savivaldybėms apsaugoti gyventojus, infrastruktūrą ir turtą nuo vis dažnėjančių potvynių. Ministerijos teigimu, daugiausia dėmesio bus skiriama naujų pylimų statybai bei esamų paaukštinimui, taip pat kelių paaukštinimui.

Smarkus lietus dalyje Prancūzijos sukėlė potvynius – teko evakuoti gyventojus, buvo uždaryti keliai ir geležinkelio ruožai. Šešiuose departamentuose šalies pietinėje dalyje meteorologijos tarnyba „Météo France“ paskelbė aukščiausią – raudoną – perspėjimo lygį. 34 departamentuose paskelbtas oranžinis perspėjimas. Overnė-Rona-Alpių regione buvo evakuota apie 900 žmonių.

Vakarų Graikijoje šeštadienį potvynyje paskendo vandens srovės nuneštas žmogus, regioną skandinant audros Kasandra sukeltoms liūtims, pranešė valstybinė žiniasklaida. Naujienų portalas ertnews.gr pranešė, kad 52 metų vyras buvo rastas šeštadienio popietę maždaug už šešių kilometrų nuo savo posto netoli Stratos kaimo, kur jis dirbo sargu. Manoma, kad jį nunešė sraunūs srovių vandenys. Kasandra taip pat užtvindė Korfu senamiestį.

Bosniją ir Hercegoviną nusiaubė mirtini potvyniai. Smarkios liūtys šalyje ne tik patvindė upes, bet ir sukėlė kalnų nuošliaužas. Purvo ir akmenų srautas laidojo namus. Tarnybos ieško dingusių žmonių. Aukų skaičius jau pasiekė 13. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.  Sunkiai suvokiamą ir mirtinai pavojingą savo jėgą gamta pademonstravo Bosnijos ir Hercegovinos Jablanicos mieste. Kalnų papėdėje įsikūrusius gyventojus naktį pažadino galingas besiritančių akmenų gausmas.

Pietrytiniams Jungtinių Valstijų regionams smogęs uraganas Helyn pareikalavo mažiausiai 43 gyvybių, pusketvirto milijono namų ūkių liko be elektros. Draudikai sako, kad jau dabar padaryti nuostoliai atsieis milijardus dolerių. Tačiau pareigūnai amerikiečius ragina išlikti budriais – Helyn dar neatsitraukė, tik sušvelnėjo, tačiau vis dar neša stiprius vėjus ir liūtis, kyla potvynių ir purvo nuošliaužų pavojus.

Radus dar dviejų žuvusiųjų palaikus, Lenkijoje per potvynius šį mėnesį žuvusių žmonių skaičius išaugo iki devynių, šeštadienį pranešė šalies policijos viršininkas. Vyriausybės posėdyje, kuriame buvo kalbama apie pietvakarių Lenkiją anksčiau šį mėnesį užklupusių potvynių padarinius, policijos viršininkas Marekas Boronas taip pat pareiškė, kad vienas žmogus tebėra dingęs.

Žmonių, žuvusių per didelius potvynius, šį mėnesį užliejusius Pietvakarių Lenkiją, skaičius padidėjo iki devynių, pranešė policija, informuoja agentūra „Reuters“. Kaip teigiama, atliekant valymo darbus buvo rasti dar du kūnai. Skaičiuojama, kad šį mėnesį Vidurio Europoje per potvynius, kurie laikomi didžiausiais, užklupusiais regioną per mažiausiai du dešimtmečius, iš viso žuvo bent 26 žmonės.

Po labai stiprų audrų dalyje Europos kilo potvyniai. Jų nepavyko išvengti Vengrijos sostinei Budapeštui. Nors didžiausia potvynio banga, regis, praėjo, gyventojai vis dar negali grįžti į normalų gyvenimo ritmą. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) potvynius Vengrijoje pavadino katastrofiniais. Gyventojai turėjo palikti namus Kaip rašoma organizacijos pranešime spaudai, viena iš PSO specialisčių Linda Juhasz-Horvath seniai žinojo, kad gyvenimas šalia gamtos yra subtilus.

Pastarąją savaitę nuaidėjus žinioms, kad kaimyninėje Lenkijoje, ir kitose Vakarų Europos valstybėse, siaučia galingi potvyniai, privertė nerimauti ir Lietuvą. Kai tokie stichiniai reiškiniai vyksta visai šalia, norisi žinote, ar to sulauksime ir mes. Ekspertai atsako, kodėl susidaro šie potvyniai, ir kaip Lietuvai apsisaugoti nuo jų. Aplinkos ministerijos atstovai papasakojo, kad tokius dažnus klimato kaitos įvykius sukelia intensyvūs krituliai bei kiti aspektai.

Čekijos užsienio reikalų ministras Janas Lipavskis padėkojo Ukrainai už pagalbą, suteiktą Čekijos Respublikai kovojant su šalį niokojančių potvynių pasekmėmis. Jis tai parašė socialiniame tinkle X, praneša „Ukrinform“. „Mūsų diplomatai iš generalinio konsulato Lvive šiuo metu veža Ukrainos padovanotų džiovintuvų siuntą į Čekiją. Ukraina kariauja, tačiau nepamiršta savo draugų, kuriems jos reikia. Mes tai vertiname. Ačiū!" jis rašė.

Budapešto ir aplinkinių priemiesčių gyventojai ruošiasi vandens lygio pikui Dunojuje. Šiandien jis turėtų pasiekti apie 8,5 metro ir pradėti slūgti. Tuo metu pietinių Lenkijos miestelių gyventojai su ašaromis akyse bando tvarkyti visiškai nusiaubtus namus. Londone gi patvinus Temzei britai vis tiek eina į apsemtus barus. Londone tvinstanti ir vietos barą semianti Temzės upė šiems britams nė motais. Nėra nieko, kas prasidedant savaitgaliui, sutrukdytų pasimėgauti pinta alaus.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ketvirtadienį paskelbė apie 10 mlrd. eurų paramą valstybėms narėms, kenčiančioms nuo audros „Boris“ sukeltų potvynių ir jų padarinių. Praėjusią savaitę Vidurio ir Rytų Europą užklupusios audros aukų skaičius trečiadienį išaugo iki 24, o kai kurioms vietovėms vis dar gresia pavojus dėl kylančio vandens lygio. U. von der Leyen Vroclave susitiko su keturių nuo potvynių nukentėjusio regiono šalių lyderiais.

Keturių nuo audros „Borisas“ nukentėjusių šalių vadovai ketvirtadienį Lenkijoje susitiks su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen, kad aptartų pagalbą potvynių užlietam regionui. Vidurio ir rytų Europą pastarosiomis dienomis užklupusios audros aukų skaičius trečiadienį išaugo iki 24, potvynio grėsmę vis dar patiria kai kurie regionai.

Čekijoje fiksuoti pirmieji plėšikavimo atvejai potvynių teritorijose. Policijai iki šiol pranešta apie tris tokius nusikaltimus, po krizinio posėdžio Prahoje sakė vidaus reikalų ministras Vitas Rakusanas. Katastrofų situacijose, kokia yra ši, įstatymas numato daug didesnes bausmes už tokius nusikaltimus. Už namo apiplėšimą gresia iki 15 metų kalėjimo. Palei Elbę prie sienos su Vokietijos Saksonijos žeme trečiadienį tikimasi tolesnio vandens lygio kilimo.

Lenkijoje potvynių metu žuvo žinomas šalies gydytojas Krzysztofas Kaminskis, rašo fakt.pl. Jo kūnas buvo rastas naktį iš sekmadienio į pirmadienį. Jis buvo ilgametis Nysos ligoninės gydytojas. Gydytojas nepasiekė namų Gydytojas iš darbo link namų išvyko 16 val., tačiau namų taip ir nepasiekė. Šeima buvo paskelbusi jo paiešką. Pirmiausia Nysoje buvo rastas jo automobilis. Vairuotojo durelės buvo atidarytos, todėl manyta, kad vyras išlipo ir paliko automobilį.

Vidurio ir Rytų Europą siaubia potvyniai. Dėl gausių liūčių Rumunijoje pakilęs upių vanduo jau apsėmė bene dvi dešimtis gyvenviečių, šalies gelbėtoja jau ištraukė mažiausiai keturis skenduolius. Upės kyla ir Lenkijoje. Šimtus gyventojų mūsų kaimynai priversti evakuoti šalies pietvakariuose. Potvyniai grasina ir Vokietijai, Austrijai, Čekijai... O į Varėną susirinko patys aršiausi grybautojai.

Rumunijoje keturi žmonės žuvo per potvynius, kuriuos sukėlė Vidurio ir Rytų Europoje pliaupiančios liūtys. Tai šeštadienį pranešė gelbėjimo tarnybos. Stichijos aukos buvo rastos Galacio regione Rumunijos pietryčiuose per paieškos ir gelbėjimo operaciją. Pasak pareigūnų, „19-oje šalies vietovių iš savo namų buvo išgelbėta dešimtys žmonių“. Gelbėjimo tarnybos paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti apsemti namai kaime prie Dunojaus.

Musonų sezonui sukėlus sumaištį Pakistane, per pastaruosius du mėnesius smarkios liūtys ir potvyniai šioje šalyje nusinešė mažiausiai 320 žmonių gyvybes, antradienį parodė oficialūs duomenys. „Per pastarąsias 24 valandas dėl žaibų, nuošliaužų ir staigių potvynių žuvo mažiausiai 10 žmonių“, – pranešė Nacionalinė nelaimių valdymo agentūra (NDMA). Kaip teigiama, tarp žmonių, žuvusių nuo liepos mėnesio, yra 162 vaikai, 49 moterys ir 109 vyrai. NDMA nurodė, kad buvo sužeisti dar 598 žmonės.

Europą toliau siaubia ekstremalūs ir chaotiški orai: kai kuriose žemyno dalyse iškrenta daug kritulių, o kitas alina karštis. Danijoje 12 mėnesių iš eilės buvo drėgniausi, todėl žmonių namuose nuolat kaupiasi drėgmė ir pelėsis. Dėl nuolatinio lietaus namai nespėja išdžiūti, kol vėl permirksta. Tuo metu Ispaniją alina karščio bangos ir ekstremali temperatūra, skelbia portalas „Euronews“. „Dvylika mėnesių turėjome neįsivaizduojamą lietaus kiekį.

Ekspertai įspėja, kad Europos vadovai turi greitai imtis spręsti nerimą keliančias orų tendencijas visame žemyne. Šiaurinėje žemyno dalyje temperatūra \gerokai žemesnė už vidutinę, o lietaus iškrito gerokai daugiau nei įprastai, tuo tarpu pietuose kovojama su karščio bangomis ir miškų gaisrais, skelbia portalas „Euronews“. Vien Belgijoje birželį jau devintą mėnesį iš eilės iškrito daugiau lietaus nei įprastai – tai naujas šalies rekordas, blogiausias per 119 metų.

Europoje netrūksta pavojingų stichinių reiškinių, atimančių gyvybes ir paliekančių žmones be namų. Štai, Kroatiją, Šiaurinę Italiją ir Šveicariją drebina liūtys ir jų sukelti potvyniai. Tuo tarpu, lietuvė pastebi, kad tautiečiai nusivilia, jeigu Lietuvą stichijos aplenkia.  Lietuvė Rūta „Facebook“ grupėje „Orų entuziastai“ neslepia pykčio, jog matydami Kroatijos potvynių žiaurumą ir nuniokotus žmonių namus lietuviai vis tiek skundžiasi, jei liūtys nepasiekia Lietuvos.

Per potvynius šiauriniame Mianmare savo namuose įstrigo tūkstančiai žmonių, nutrūko elektros tiekimas bei telefono linijos, antradienį pranešė gyventojai ir vietos žiniasklaida. Valstijos meteorologijos tarnyba perspėjo apie dar stipresnę liūtį.

Šveicarijoje ir Šiaurės Italijoje audros sukėlė didelius potvynius ir nuošliaužas, dėl kurių žuvo mažiausiai septyni žmonės, pranešė valdžios institucijos. Trijų žmonių kūnai buvo rasti po nuošliauža itališkai kalbančioje Šveicarijos Tičino apskrityje pietinėje Alpių pusėje, skelbia portalas „Euronews“. Savaitgalį Šveicarijos pietus ir vakarus merkė smarkios liūtys. Buvo evakuotos stovyklavietės, sugriuvo tiltai, o vienas žmogus vis dar dingęs Šveicarijos Lavizzara slėnyje.

„Tai paprastai įvyksta tik kartą per šimtmetį“, – pasakoja lietuvis, gyvenantis Pietų Vokietijoje, kur šiuo metu šalį siaubia didžiuliai potvyniai. Lietuvis pasakoja, kad gyventojai, ypač ūkininkai, patyrė didžiulių nuostolių, o situacija – vis dar kritinė, be to, prognozuojama, kad artimiausiu metu vis dar numatomos liūtys.

Pietų Lenkijoje nuo didelės liūties kilo potvynis, praneša lenkų leidinys „gazeta.pl“. Skelbiama, kad didžiausias potvynis kilo Belsko Bialos mieste, o Krokuvoje vanduo jau taip pat ėmė plauti gatves. O Pietų Vokietijoje avarinės tarnybos išgelbėjo moterį, kuri gelbėdamasi nuo potvynio dvi su puse paros praleido įsikibusi į medžio šakas.

Pietų Brazilijoje tęsiasi neįprastai dideli potvyniai. Meteorologai gausius kritulius Pietų Rio Grandėje prognozavo ir šeštadienį bei sekmadienį. Stichija jau pareikalavo 126 žmonių gyvybių. 141 gyventojas laikomas dingusiu, 756 buvo sužeisti. Beveik 340 000 gyventojų buvo priversti palikti savo namus. „Išgyvename sunkų momentą, ir visi esame labai paveikti“, – tinkle X rašė valstijos gubernatorius Leonardas Leitė.

Jungtinių Tautų agentūra šeštadienį pranešė, kad dėl staigių potvynių, užklupusių šiaurės Afganistaną, vienoje provincijoje žuvo daugiau kaip 300 žmonių. Dar tūkstančiai namų buvo sugriauti arba apgadinti Baglano provincijoje, kai penktadienį smarkios liūtys sukėlė didžiulius potvynius, naujienų agentūrai AFP pranešė Pasaulio maisto programa.

Mokslininkai ketvirtadienį pareiškė, kad pasaulinis atšilimas dėl iškastinio kuro emisijų greičiausiai sustiprino intensyvias liūtis, kurios praėjusią savaitę nusiaubė Jungtinius Arabų Emyratus ir Omaną, pareikalavo žmonių gyvybių ir sukėlė didelius potvynius. Mokslininkų iš instituto „World Weather Attribution“ (WWA) atliktame tyrime teigiama, kad dėl meteorologinio reiškinio „El Nino“ ekstremalių kritulių kiekis nukentėjusiame regione padidėja 10–40 proc.

Kiniją kausto didžiuliai potvyniai. Nuo praėjusio ketvirtadienio tankiai apgyvendintą ir ekonomiškai išsivysčiusią Kinijos Guangdongo provinciją užklupo neįprastai smarkios ir ilgai trunkančios liūtys. Ši provincija dėl daugybės svarbių pramonės šakų dažnai yra vadinama „pasaulio fabriku“. Kiniją kausto potvyniai Dėl liūčių potvynių sezonas prasidėjo anksčiau nei įprastai.

Padėtis potvynių siaubiamose Rusijos teritorijose, institucijų duomenimis, toliau blogėja. Šiuo metu užtvindyta iki 15 600 gyvenamųjų namų ir apie 28 000 gyvenamų sklypų, pirmadienį pranešė institucijos. Ypač sudėtinga situacija Kurgano srityje, kur Tobolo upės Sibiro pietvakariuose potvynio vanduo per 24 valandas padidėjo pusantro metro iki 6,50 metro.

Rusiją ir Kazachstaną toliau skandina didžiausias per ilgus dešimtmečius potvynis. Vanduo vis kyla. Uralo upės lygis beveik pasiekė 12 metrų žymą. O kadangi Rusijos valdžia savo žmonių laiku neperspėja evakuotis – daugybė gyventojų Orenburge priversti namus palikti tada, kai į juos jau veržiasi vanduo, o automobiliai skęsta. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Rusija ir Kazachstanas įsakė evakuoti daugiau kaip 100 tūkst. žmonių po to, kai sparčiai tirpstantis sniegas ištvino galingas upes ir sukėlė didžiausius potvynius regione per mažiausiai 70 metų.

Siekiant apsisaugoti nuo potvynių uostamiestyje, Klaipėdos savivaldybės meras Arvydas Vaitkus sako, kad tą padaryti galima skiriant dėmesį ne naujų pylimų įrengimui, o upių valymui. „Analizavome situaciją su specialistais – akivaizdu, kad Mažajame kaimelyje dėl čia esančio dviračių tako įrengti pylimams vietos nepakanka. Todėl siūlome koncentruotis į kitas priemones, kurios sumažintų potvynių riziką. Viena iš priemonių – upių valymas.

Smarkios liūtys Šiaurės Italijoje sukėlė nuošliaužas Veneto, Ligūrijos ir Toskanos regionuose, valdžia perspėjo apie didelių potvynių pavojų. Kai kuriose vietose kelius jau užliejo vanduo, buvo uždaryti tiltai. Venecijos regiono Vičencos miesto meras Giacomo Possamai interviu Italijos transliuotojui „Rai“ sakė, kad padėtis „kritiška“. Žmonės, kuriems nereikia išeiti iš namų, raginami juose likti, sakė jis. Ligūrijos regione nuošliauža iš esmės perpus padalijo Pieve Ligure savivaldybę.

TV3 laida „TOP 3“ šiandien ne tik pakvies apsiavus guminius batus pasisvečiuoti jau nuo gruodžio potvynius kenčiančių lietuvių namuose, bet ir išgirsti, kas juos tokiose vietovėse skatina gyventi.

Jungtinę Karalystę ir toliau kamuoja potvyniai. Daugiausia apsemtų regionų Anglijoje ir Velse. Gelbėtojai tvirtina, kad apsemti tūkstančiai namų, o pavojus paskelbtas net 300-uose vietovių. Tokių potvynių britai nematė jau seniai. Savaitės pradžioje šalyje praūžus audrai, smarkiai patvino vietovės Anglijoje ir Velse. Vanduo užliejo ne tik lygumas, bet ir gyvenvietes su tūkstančiais namų. Atsakingi pareigūnai įspėjimus dėl potvynių keliamo pavojaus paskelbė 300-uose vietovių.

Vos už kelių šimtų kilometrų nuo Lietuvos – didžiulės sniego pusnys ir žiemiški šalčiai. Švedijoje jau užfiksuota šalčiausia temperatūra per ketvirtį amžiaus. O Jungtinėje Karalystėje ir Prancūzijoje audra paskandino miestus – dėl nesibaigiančio lietaus kilo antras potvynis per tris mėnesius. Vos už daugiau nei 300 kilometrų į vakarus nuo Klaipėdos, Švedijos regione, didžiulės sniego pusnys paralyžiavo kelius. Vietiniai jau susitaikė automobiliuose sėdėti valandų valandas.

Situacija dėl potvynio pamaryje gerėja – Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas sako, kad Minijos vandens lygis pastaruoju metu vietomis nukrito 20 centimetrų. „Gerėja situacija, 20 centimetrų nukrito – nuo vakar vakaro iki šiandien 11 valandos. Neturim signalų, kad kam nors kažkas būtų nutikę. Neskubam džiaugtis, nes vakar buvo intensyvus lietus, kol vanduo iš melioracijos subėgs į upelius, dar visko gali būti“, – BNS šeštadienį sakė meras B. Markauskas.

Klaipėdiečiai jau netrukus gali sulaukti didesnių sąskaitų už vandenį. Mat po kiekvienos liūties uostamiestį siaubiant potvyniams, nuotekų tinklus administruojanti bendrovė užsimojo pertvarkyti kone visą nuotekų sistemą. Tad prie naujos sistemos finansiškai prisidėti teks visiems Klaipėdos gyventojams.

Pirmosios sąskaitos už šildymą pašiurpino vilniečius – kai kurie moka ir 60 proc. daugiau negu pernai. Šilumininkai kaltina šaltą rudenį. Šį sezoną už šildymą mažiausiai mokės žemaičiai. Pajūryje pavojingai tvinsta upės. Karteną užliejo Minija – skęsta namai, sodai ir daržai. Klaipėdoje Danės upė pasiekė stichinį lygį ir jau semia gatvę. Noras išmesti Remigijų Žemaitaitį ir Petrą Gražulį iš Seimo valdantiesiems kainuoja dar daugiau chaoso parlamente.

Tolimųjų Rytų Rusijos Sachalino srityje galinga audra užtvindė Južno Sachalinsko miestą ir nutraukė elektros tiekimą, penktadienį pranešė leidinys „The Moscow Times“.  Skelbiama, kad miestą nusiaubė smarkios liūtys, dėl kurių patvino gatvės.