Sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis piktinosi, kad Vyriausybė nesiima beveik jokių priemonių stabdyti infliaciją.
„Ji tik laukia ir žada kažką pateikti balandžio mėnesį. Tačiau tai bus jau pavėluota reakcija. Konkrečių pasiūlymų Vyriausybė neturi, todėl ir blaškosi. Pavyzdžiui, PVM sumažinimas šildymui buvo priimtas jau pavėluotai. Tai reikėjo padaryti anksčiau.
Ši lengvata yra tik dalinė priemonė skirta siauram žmonių ratui. Gyventojai, kurie nesinaudoja centriniu šildymu, ja pasinaudoti negalės“, – komentavo S. Skvernelis.
Anot jo, toliau auga maisto, degalų, energetinių išteklių kainos, tačiau Vyriausybė atmeta visus siūlymus tas kainas sumažinti.
„Siūlome mažinti PVM, degalų akcizus. Taip pat pritariame Prezidento Gitano Nausėdos siūlymui nepasiturintiems gyventojams mokėti vienkartines, 100 eurų išmokas. Be to, augant infliacijai, didėja ir biudžeto pinigai, tad valdžia tikrai galėtų pasidalinti su tais, kam labiausiai tų pinigų reikia.
Dabar matome, vis daugiau gyventojų važiuoja apsipirkti į Lenkiją. Vežėjai Lenkijoje perka degalus. Tokiu būdu nemažai pinigų lieka Lenkijoje, o mūsų ekonomika kenčia“, – sakė S. Skvernelis.
Biudžeto pinigų švaistyti nereikėtų
Ekonomistas Marius Dubnikovas sakė, kad dabar reikėtų visus siūlymus ir būdus mažinti infliacijai aptarti, susirašyti ir pasidėti į stalčių.
„Būtina aptarti, kokią teigiamą ir neigiamą įtaką padarys visi politikų siūlomi infliacijos mažinimo būdai. Naudoti ir taikyti juos reikėtų tada, kai labiausiai reikės. Matome, kad karas Ukrainoje vis tęsiasi. O priemonių mažinti infliacijai neturime labai daug. Tad juos reikėtų pasilikti ateičiai.
Dabar žengus vieną žingsnį, visuomenė reikalautų, kad eitume dar toliau, dar labiau būtų mažinamos kainos. Tačiau dabar politikų siūlomos priemonės, tokios kaip PVM ar kuro akcizų mažinimas ne visiems reikalingos. Juk yra žmonių, kurie ir karo metu gali susimokėti didesnes kainas už prekes ir paslaugas. Taip prisidėdami prie biudžeto didinimo, kad išmokas iš jo gautų tie žmonėms, kuriems jų labiausiai reikia“, – sakė ekonomistas.
Pasak M. Dubnikovo, nežinome, kas mūsų laukia po mėnesio ar po dviejų.
„Tad ginčai tikrai nepadeda. Priešingai, politikams reikėtų susitelkti ir ramiai apsvarstyti, ko reikėtų imtis. O visuomenė šiuo metu itin yra susitelkusi ir supranta, kas vyksta. Dabar kai kurie žmonės viešai kalba, kad sutinka mokėti, kad ir 2 eurus už kurą, svarbu, kad čia nevažinėtų tankai ir gyventume saugiai“, – sakė ekonomistas.
Svarbiausia mažinti dujų ir elektros kainas
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis irgi sakė, kad PVM mažinimas degalams nepadėtų neturtingiausiems gyventojams, kurie dažniausiai naudojasi viešuoju transportu.
„Be to, tokia priemonė skatintų ne ieškoti alternatyvų (dviračių ir viešojo transporto), o kuro vartojimą ir, atitinkamai, didesnes pajamas putino režimui.
Geriausia priemonė padėti tiems kuriems pagalbos reikia labiausiai yra NPD didinimas. Žmogus pats galėtų nuspręsti kur išleisti didesnes pajamas – maistui, kurui ar kitų poreikių tenkinimui. Norint padėti ir vidurinei klasei, būtų galima bent laikinai sumažinti bazinį GPM tarifą nuo 20 iki 15 procentų“, – komentavo ekonomistas.
Pasak jo, vienas iš svarbesnių prioritetų turėtų būti ieškoti būdų užkirsti kelią tolimesniam dujų ir elektros brangimui.
„Kadangi šių energetinių išteklių kainas diktuoja nepalankūs geopolitiniai procesai, šios energetinį krizės kontekste dalį kainos galėtų tiesiog kompensuoti valstybė, nesigilindama kas yra galutinis vartotojas.
Svarstymai sukurti sistemą, kuomet gyventojai turėtų rašyti prašymą dėl kompensacijos yra ydingi, nes prie dabartinių rinkos kainos tos kompensacijos reikia beveik visiems gyventojams. Papildomos biurokratijos nereikia, reikia paprasto ir elegantiško sprendimo, virš tam tikros kainos ribos kaštus perkeliant ne vartotojams, o į valstybės biudžetą“, – siūlė N. Mačiulis.
Kainų mažinimo politikai ėmėsi dar pernai?
Turto valdymo bendrovės „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė teigė, kad valdžia antiinfliacinių priemonių ėmėsi dar pernai, metų pabaigoje rengiant biudžetą.
„Energetinė krizė jau buvo numatyta iš anksto. Tad negalima sakyti, kad nieko nebuvo ir nėra daroma. Be to, buvo pakoreguota šildymo kompensacijų sistema, tiems žmonėms, kurių pajamos yra mažos. Šiuo metu daugiau žmonių gali gauti šildymo kompensacijos. O vis didėjant šildymo sąskaitoms ši pagalba yra itin svarbi.
Šiuo metu infliacija dar daugiau auga ir politikams yra patogu siūlyti įvairius būdus jai mažinti. Gyventojams brangsta visos pirmo būtinumo prekės ir paslaugos ir išvengti infliacijos yra sunku. Tačiau reikėtų suprasti, kad gyvename sunkiai nuspėjamomis aplinkybėmis, visai netoli vyksta karas. Tad privalu taupiai ir taiklai naudoti viešuosius išteklius“, – komentavo ekonomistė.
Anot jos, netaiklūs siūlymai kovoti su infliacija yra skirti visiems gyventojams ne tik tiems, kurie susidurs su finansiniais sunkumais.
„Pavyzdžiui 0 PVM tarifas šildymui finansuoja visus ir skurdžiai gyvenančius ir tuos, kurie turi ne vieną nekilnojamo turto objektą. Politikams norisi įtikti gyventojams ir užimti svieto lygintojo poziciją. Viešieji finansai yra surenkami iš mūsų mokesčių mokėtojų, ne politikai juos iš kažkur paima ir dalija. Tie pinigai yra mūsų ir jie privalo būti naudojami taikliai ir taupiai
Šiuo metu stebime didelė neapibrėžtumą ir nežinome, kas mūsų laukia artimiausią pusmetį. Galbūt ne tik infliacija kels iššūkių, galbūt turėsime problemų su krašto apsauga ar didelių pabėgėlių srautu. Tam tikrai reikės finansinių išteklių. Tad reikėtų neskubėti išleisti pinigų“, – patarė I. Genytė-Pikčienė.
